1968 m. rugpjūčio 21-ąją brutaliai užgniaužtas Prahos pavasaris – bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą, įgyvendinti „socializmą žmogišku veidu“. Čekai ir slovakai turėjo drąsos, ryžto ir atkaklumo savo kelyje. Gal pirmą kartą pamatėme, ką gali minties jėga, intelektualinis geriausių mąstytojų, kūrėjų, akademinių sluoksnių potencialas, visuomenės sutelktumas ir organizuotumas, piliečių pasiaukojimas, pradedant valstybės lyderiais ir baigiant paprastais žmonėmis, atėjusiais į protesto mitingą, iškabinusiais savo vėliavą ar plakatą “Okupantai, lauk!“. Minime šių įvykių 52-ąsias metines. Šiandieną Europoje, šalia mūsų sienų vyksta gudų aksominė revoliucija, primenanti 1989-jų taikias revoliucijas Baltijos šalyse ar anksčiau vykusią Čekoslovakijoje. Melas yra melas, prievarta yra prievarta, niekšybė yra niekšybė. Mūsų kaimynų pergalei reikia stiprios paramos iš visos Europos Sąjungos. Ta proga siunčiu atviruką, primenantį Čekoslovakijos patirtį. Jau esu rašęs, kad tomis nelemtomis dienomis teko vilkėti tarybinio kareivio uniformą ir vieną naktį ne savo valia atsidurti mums brangioje šalyje su tokia nedėkinga misija. Tada iš arti pajutau, kas mus, lietuvius, kaip ir kitas laisvę mylinčias tautas, sieja su čekais ir slovakais. Šiandien aktualiai skamba Antano Sėlio (Vytauto Vanago) eilėraštis Čekoslovakijos tema.
PETRAS ALGIS MIKŠA
Lietuvos ir Čekijos draugijos narys
Atvirukas Prahos pavasario 40-mečiui. Dail. Karolis Zovė. 2008 m. išleido Petras Algis Mikša
ANTANAS SĖLIS
1968-jų rugpjūčio 20-ji
Prahos gatvėm žlega rusų tankai,
Gęsta Tatrai, švietę mėlynai.
Palei Kremlių tarentancą tankų
Šoka Džiugašvilio pelenai.
Merdėja teisybė nukryžiuota,
Žodžio negalėdama ištart.
Ag ne pirmą kart plėšikų puota
Ir, deja, ne paskutinį kart.
Ne, nėra tai barbarybei galo –
Bus Kabulas ir dar daug kas bus.
Girdite – ir vėl vinis jau kala
Į tautų ir į žmonių grabus.
1982 09 18
Eilėraštis paimtas iš kn.: Antanas Sėlis. Opera vitae in umbra mortis. Poetiniai užrašai ir pokalbis, V., Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. Jos autorius – žinomas literatūrologas Vytautas Vanagas (1930–2017).