2018 m. kovo 21 d. Čekijos Respublikos ambasada pakvietė vilniečius,Lietuvos ir Čekijos draugijos narius į Prahos pilies Paminklosaugos skyriaus direktorius dr. Petro Kroupos (Petr Kroupa) paskaitą „Prahos pilis – Čekijos Respublikos prezidento rezidencija, veikiantis muziejus ir turistinis objektas“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Prelegentas kalbėjo čekiškai, o jo pranešimą į lietuvių kalbą sinchroniškai, labai kvalifikuotai vertė ambasados darbuotoja Laura Vancevičienė. Dr. P. Kroupa baigė meno istoriją, jo pagrindinė tyrinėjimo ir mokslinio domėjimosi sritis – viduramžių architektūra. Paminklosaugos srityje dr. P. Kroupos specializacija – paveldo apsaugos istorija ir teorija, todėl vienu svarbiausių jo rūpesčių ir yra Prahos pilies paveldas.
Prahos pilis – didžiausia senovinė pilis pasaulyje, susidedanti iš bažnyčių, alėjų, sodų ir rezidencijų. Prahos pilis buvo Čekijos vadovų, karalių, Šventosios Romos imperijos imperatorių ir prezidentų rezidavimo vieta. Pilis pradėta statyti IX a. Pirmąją pilį pastatė kunigaikštis Borživojaus. Pilis įsikūrė ant aukščiausios miesto kalvos, kairiajame Vltavos krante. Visą Prahos pilies teritoriją sudaro 7 hektarų plotas. Pilies teritorijos ilgis 570 m, o plotis 130 m. Pilis pamažu plėtėsi, o ypač jos valdos padidėjo XII–XIII amžiuje. Pasakojimą apie Prahos pilį dr. P.Kroupa pradėjo nuo pilies istorinių šaknų, demonstravo įvairių amžių ir epochų pilies rekonstrukcijas, pastatų, kiemų, šventyklų atsiradimo istoriją, demonstravo išlikusius senovinius mūrus, puošnius reprezentacinių salių interjerus, ne kartą savo pasakojimą siejo su Jogailaičių dinastijos karališkaisiais asmenimis. Pilis saugo neįkainojamas istorines vertybes. Šiuo metu tai įspūdingų pastatų kompleksas, kurį sudaro trys kiemeliai, XIX a. statyta Kryžiaus koplyčia, Šv. Vito katedra, Šv.Jurgio bazilika, Visų Šventųjų bažnyčia, Šv. Kryžiaus koplyčia, rūmai ir vienuolynas. Dabartinę savo išvaizdą pilis įgijo 1753–1775 m., kai Austrijos imperatorienė Marija Teresė įsakė ją renovuoti. Šv. Vito katedra (trijų svarbiausiųjų Bohemijos globėjų šventųjų Vito, Vaclovo ir Adalberto katedra) buvo pradėta statyti 1344 m. Katedros koplyčioje saugomos šventos relikvijos, daug karališkųjų antkapių, Bohemijos karūnos brangenybės, kurios visuomenei parodomos kartą kas aštuoni metai. Dr. P. Kroupa pasakojo apie rūmuose esančių salių (Vladislavo, Ispaniškosios, Rudolfo, Kolonų, Rothmaerio) paskirtį ir svarbą, senuosius ir naujuosius karališkuosius rūmus. Trumpai stabtelėjo prie pilies teritorijoje esančios Auksinės gatvelės, kuri viena iš seniausių išlikusių Prahos gatvių su mažais, įvairiaspalviais namais, kuriuose gyveno pilies šauliai, auksakaliai ir amatininkai, nuo kurių ir kilo gatvės pavadinimas.
Kadaise iš šios pilies valdė Bohemijos karaliai, tačiau 1620 metais pralaimėjus Bila Hora mūšį valdžią šimtmečiams perėmė Habsburgai. Tik 1918 m. Prahos pilis vėl tapo Čekoslovakijos prezidento rezidencija. Paskaitos pabaigoje dr. P. Kroupa pamažu perėjo prie svarbiausių vykusių pilyje Čekoslovakijos respublikos įvykių: prezidentų T. Masaryko ir E. Benešo rezidavimo pilyje, A. Hitlerio, B. Musolinio, E. Daladje ir N. Čemberleno derybų, raktų nuo Bohemijos karūnos brangenybių saugyklos perdavimo Čekijos protektoriui R. Heidrichui, N. Chruščiovo viešnagės ir baigė Vaclavo Havelo prezidentavimo pilyje nuotraukomis. Kaip žinia, dabar Prahos pilis yra oficiali Čekijos Respublikos prezidento rezidencija. Klausytojams, kada nors buvusiems Prahos pilyje ar tiesiog besidomintiems čekų istorija, ši paskaita neprailgo. Ypač dabar, kai abi tautos švenčia savo valstybių atgimimo šimtmečio jubiliejų. Pastaraisiais metais tai jau trečias susitikimas su Čekijos paminklosaugininkais, kurie LDK Valdovų rūmuose pristatė Čekijos pilių istoriją ir architektūrą.
Renginio dalyvius sveikina ambasadorius Bohumilas Mazanekas
Pranešėjas dr. Petras Kroupa ir vertėja Laura Vancevičienė
Algirdo Vaclovo VALIULIO tekstas ir nuotraukos