IN MEMORIAM ARNOLDAS PIROČKINAS

rugsėjo 16, 2020 Naujienos Komentarų nėra

pir II

2020 m. rugsėjo 15 d. netekome vieno ryškiausių mūsų draugijos kūrėjų, lietuvių ir čekų kultūros ryšių puoselėtojų, žinomo kalbininko, profesoriaus Arnoldo Piročkino.
A.Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko rajone. 1949 metais jis baigė Šilutės gimnaziją, 1955 metais – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju, 1963–1991 metais buvo VU Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991–1993 metais – Lituanistinių studijų katedros profesorius.
Profesoriaus mokslinė, pedagoginė, literatūrinė ir visuomeninė veikla buvo nepaprastai plati ir įvairi, bet jis labiausiai žinomas kaip mūsų garsaus kalbininko Jono Jablonskio veiklos tyrinėtojas. Šia tema jis yra paskelbęs apie 50 publikacijų, iš jų 11 – atskirų leidinių. Prof. A. Piročkino dviejų dalių monografija, skirta J. Jablonskiui, 1979 m. įvertinta Lietuvos TSR valstybine premija.
Profesoriaus biografijoje ypač reikšmingi jo ryšiai su Čekija, čekų kalba ir literatūra. 1971-1972 m. stažavo Čekoslovakijoje (daugiausia Brno universitete). A. Piročkinas pramoko čekų kalbos, nuolat sekė jų spaudą, domėjosi čekų kultūra ir literatūra, porą metų ją dėstė Vilniaus universiteto slavistams. Išleido vadovėlį „Čekų kalba“ (1973), parengė Čekų-lietuvių, lietuvių-čekų kalbų žodyną (2004) . Rašė straipsnius apie čekų kalbininkus ir kultūros darbuotojus, apie lietuviškuosius motyvus J. Zejerio kūryboje. Pastaroji studija 1973 m. buvo išspausdinta čekų kalba (santrauka prancūzų kalba) Brno universiteto Filosofijos fakulteto darbų rinkinyje, skirtame literatūros mokslams. Šio darbo tęsinys – 1981 m. paruoštas J. Zejerio kūrybos rinkinys „Lietuviškos godos“. Žurnale „Mūsų kalba“ (1978 m. Nr. 1) išspausdintas straipsnis „Žvilgsnis į čekų kalbos kultūros barus“. 1980 m. „Literatūroje ir mene“ (12.06) paskelbtas A. Piročkino straipsnis apie lietuvių bičiulį, Prahos Karlo universiteto profesorių habil.dr. Radegastą Paroleką. 1995 m. parašė straipsnį „Lietuvos šviesuomenės ryšiai su Vaclovu Hanka“, taip pat publikavo keletą straipsnių žurnale „Čekija-Lietuva“, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos kituose leidiniuose. 1995 m. jis išleido biografinę apybraižą „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai“.
A. Piročkinas taip pat išbandė vertėjo plunksną. Iš čekų kalbos jis išvertė Aloiso Jiraseko romaną „Prieš visus“ (1988), Eduardo Štorcho knygą „Mamutų medžiotojai“ (1971, 2007), Vojtecho Martineko pasakų rinkinį „Gyvačių karaliaus dovana“ (1985).
Visada prisiminsime, kad Profesorius buvo vienas iš aktyviausių mūsų draugijos atgimimo iniciatorių, jos veiklos skatintojų ir dalyvių. Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m.  gegužės 23 d. įvyko Lietuvos-Čekijos ir Slovakijos draugijos steigiamasis susirinkimas. Perskaitę laikraštyje skelbimą, į Vilniaus universiteto rektorato posėdžių salę susirinko 43 draugijos atkūrimo entuziastai, besidomintys Čekijos ir Slovakijos kultūra, čekų arba slovakų kalbomis, suinteresuoti Lietuvos ir ČSFR ryšių plėtojimu.  Išsamų pranešimą perskaitė didelis čekų kultūros ir istorijos puoselėtojas prof. Arnoldas Piročkinas. Jis priminė, kad prieškariu veikė Lietuvių-čekoslovakų draugija, vadovaujama gen. Jono Sutkaus, ir reikėtų tęsti jos tradicijas, stiprinti Lietuvos saitus su šia mums nuolat draugiška ir gražia šalimi.
Šie žodžiai skamba ir šiandien kaip linkėjimas ateičiai. Jų neužmiršime kaip ir Profesoriaus dvasios šilumos, išminties ir vidinės elegancijos.

LIETUVOS IR ČEKIJOS DRAUGIJA

Kaip informuoja Vilniaus universitetas, atsisveikinama su profesoriumi A. Piročkinu ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 val.

 

voruta.lt nuotrauka

Rašyti komentarą