PAGERBTAS PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIO, ČEKO PRANO VOCELKOS ATMINIMAS

lapkričio 8, 2020 Naujienos Komentarų nėra

Minint Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienas, Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vytas Korseltas (Vít Korselt) pagerbė Pasaulio tautų teisuolio, knygos kultūros puoselėtojo Prano Vocelkos (1897–1992) atminimą. Pranas (Františekas, Franz) Vocelka gimė čeko Josefo Vocelkos ir vengrės Zerafinos Zabrak von Wonetsky šeimoje 1897 m. liepos 23 d. Perchtoldsdorfe, Mödlingo apskr., Austrijoje. Vienoje baigęs spaustuvininko studijas, nuo 1920 m. F. Vocelka gyveno Lietuvoje. Atvykęs į tarpukario Kauną F. Vocelka buvo kino „Palase“ vedėju, kūrė afišas, dirbo „Joselevičiaus“, „Švyturio“, „Spindulio“, „Kauen-Vilnaer Verlag und Druckerei“ spaustuvėse. Vocelka rūpinosi reprezentacinio Henriko Serafino ir Vlado Čekausko parengto albumo Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti (1430–1930) spausdinimu, taip pat dirbo dailininku ir meniniu redaktoriumi, grojo smuiku.

Artimas kompozitoriaus Edvino Geisto (1902–1942), „Pribačio“ knygyno savininko ir leidėjo Makso Holcmano (1889 – 1941) bičiulis, spaustuvininko Šimono Joselevičiaus kolega Pranas Vocelka nacistinės okupacijos metais kovojo už žmogaus orumą ir gyvybę – padėjo pabėgti ir slapstė Kauno gete kalėjusius žydų vaikus, meistriškai klastojo dokumentus (pasus, maisto korteles) bei teikė pagalbą po karo nežinioje likusiems vokiečiams.

Mausha Zarchi buvo žydas iš Kauno (Lietuva), vedęs Düssledorfo vokietę Gertą Urchs, kuri susituokusi atsivertė į judaizmą. Pora susilaukė dukros Julijanos, gimusios 1938 m. Mausha Zarchi buvo nužudytas, netrukus vokiečiams okupavus Lietuvą, kai žydai buvo suvaryti į getą. Gerta pasikalbėjo su šeimos draugu etniniu čeku Pranu Vocelka, gyvenusiu Kaune kartu su savo žyde žmona Feiga ir trimis vaikais. Jie nusprendė, kad Vocelkos žmona nusives Julijaną su savimi į getą, o Vocelka ir Greta Zarchi pasiliks mieste ir ieškos saugios vietos savo šeimoms. Julijana prisimena, kaip ji peršliaužė po geto tvora ir susitiko su motina, kuri ją paslėpė iki karo pabaigos. Vocelka sugebėjo išvesti savo šeimą iš geto ir paslėpti mieste, tačiau viena iš jo dukterų, Marija, susirgo ir mirė dėl medicininės priežiūros stokos. Dirbdamas spaustuvėje, grafikas Vocelka pats slėpė žmoną ir vaikus, daugeliui savo pažįstamų paruošė netikrus dokumentus. Jis padarė netikrą asmens dokumentą Rozaliai Khaitin, kuri buvo ištekėjusi už lietuvio, ir suklastojo Rozalijos dvejų metų dukterėčios Etyos Khaitin gimimo liudijimą. Vocelka išgelbėjo žydo, kuris buvo spaustuvės savininkas, sūnų. Vaikas Pesah Josilevich (gimęs 1940 m.) buvo paslėptas maiše ir išvežtas iš Kauno geto. Pesahas prisimena, kaip pabudo ant sofos Vocelkos namuose. Vėliau jo motina jam pasakojo, kad jis kelias dienas buvo Vocelkos namuose, kol buvo perkeltas į namus Miko ir Elenos Lukauskų, kuriuos 2006 m. Yad Vašem pripažino tautų teisuoliais. Helena Holzman (2005 m. pripažinta tautų teisuole) buvo  už žydo ištekėjusi vokietė, aktyviai gelbėjusi žydus Kaune. Ji savo atsiminimuose rašė, kad Vocelka ne kartą žydams klastojo dokumentus. Holzman 1944 m. pradžioje, kelias savaites slėpė savo namuose Frum Vitkin (vėliau, Kučinskienę).  Ji tikino prisimenanti, kad Vocelka buvo žinomas kaip dokumentų padirbinėtojas ir kad jis dažnai lankydavosi Holzmanų namuose. 2013 m. Yad Vashem pripažino Praną Vocelką tautų teisuoliu.

Dalijamės Julijanos Zarchi, kurią iš Kauno geto išgelbėjo P. Vocelka, liudijimo ištrauka:

„Aš džiaugiuosi, kad šiandien mes galime pagerbti tų žmonių atminimą, kurie pačiu tamsiausiu XX amžiaus laikotarpiu neprarado savo moralinės orientacijos. Rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe, jie gelbėjo žmones. Toks buvo ir Pranas (Francišek) Vocelka. Jis išgelbėjo ne tik mane, bet ir dar daug žmonių. Apie jį savo knygoje „Šitas vaikas turi gyventi“ rašė Helena Holcman, o savo dienoraštyje „Tau, Lida“ – iš Berlyno išvarytas pusiau žydas kompozitorius Edvinas Geistas „Lengviau gyventi, kai žinai, kad tokių aiškios moralinės orientacijos žmonių kaip Pranas Vocelka visada esama, nors ir nedaug“.

Pranas Vocelka amžinojo atilsio atgulė Merkio upės vingio juosiamose Rūdninkų miestelio kapinaitėse, Šalčininkų rajone. 2001 metais P. Vocelka Lietuvos Respublikos  Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2013 metais jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas (Yad Vashem, hebr. ‏יָד וַשֵׁם‏‎).
Parengta pagal Čekijos Respublikos ambasados Lietuvoje informaciją

12541_1
Pranas Vocelka. Nuotrauka iš www.yadvashem.org

_Vocelka_foto_Laura_Vanceviciene
Prie P. Vocelkos kapo Rūdninkuose. Sigutės Chlebinskaitės nuotrauka

Rašyti komentarą