Taip galima pavadinti 2017 m. balandžio 26 d. Valdovų rūmuose skaitytą čekų architekto restauratoriaus dr. Petro Choteboro (Petr Chotěbor) paskaitą „Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai ir jų statybos istorija“. Į renginį visuomenę, taip pat Lietuvos ir Čekijos draugijos narius maloniai pakvietė Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Valdovų rūmai.
Dr. P. Choteboras – vienas kompetentingiausių ir labiausiai patyrusių Čekijos architektų restauratorių. Jau 35 metus jis rūpinasi Prahos pilies priežiūra, architektūros tyrimais ir restauravimu. Tai vienas labiausiai patyrusių ir autoritetingiausių architektų restauratorių visoje Europoje. Nuo 2003 metų dr. P. Choteboras aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje atkūrimo specialistais, juos konsultuoja įvairiais Viduramžių pastatų restauravimo metodikos, autentiškų elementų restauravimo ar jų atkūrimo pagrįstumo, muziejinių ekspozicijų įrengimo klausimais. Nuo 2006 metų dr. P. Choteboras yra oficialus LDK valdovų rūmų atkūrimo konsultantas.
Svečias pateikė daug įdomios informacijos apie Prahos pilį, įkurtą dar IX a. kunigaikščio Borživojaus (Bořivoj). Ši pilis buvo Čekijos vadovų, karalių, Šventosios Romos imperijos imperatorių ir prezidentų susirinkimo vieta. Nuo jos prasidėjo Prahos istorija. Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai turi sąsajų su Lietuvos istorine raida. Du Čekijos valdovai – Vladislovas (1456-1516) ir Liudvikas (1506–1526) Jogailaičiai XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje plėtė šiandien matomus Prahos Senuosius karališkuosius rūmus. Vėlesnės rūmų plėtros metu (1753-1775) visa erdvė buvo perstatyta vėlyvojo baroko ir neoklasicizmo stiliumi. Svarbiausia ir architektūriniu požiūriu įstabiausia rūmų erdvė – Vladislovo salė, pavadinta Vladislovo Jogailaičio vardu ir sukurta šio valdovo iniciatyva. Vladislovas II Jogailaitis 1490-1516 valdė Vengrijos karalystę ir 1471–1516 Bohemijos karalystę. Istoriniai bei dinastiniai Prahos ir Vilniaus rezidencijų ryšiai, Prahos ir Vilniaus rūmų architektūrines formų palyginimai gali būti itin idomūs, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida.
Paskaitos metu Dr. Petras Choteboras detaliai supažindino su rūmų plėtros etapais, atstatytais ar išlikusiais architektūriniais sprendimais (arkomis, mūro darbais, langų stiliais, skliautų konstrukcijomis ir kt.). 1541 m. didelio gaisro metu pilis stipriai nukentėjo. Kai kur neišlaikė net pilies aukštų perdangos. Husitų religinių neramumų metu įvykusio Bohemijos sukilimo (1618–1620) ir vėliasnių karų metu pilis buvo apgriauta. Baigiantis Trisdešimtmečiam religiniam karui, daug karaliaus Rudolfo II sukauptų rinkinių 1648 m. buvo išplėšti švedų, Didžiausi pilies atstatymo darbai vyko jau antroje 18-jo šimtmečio pusėje, valdant Šventosios Romos imperijos imperatorei Marijai Teresei. Dr. P. Choteboras gražiai atsiliepė apie Vilniaus valdovų rūmų atstatymą, ir ypač apie rūmų erdvių ir istorinio paveldo panaudojimą visuomenės edukacijai.
Nuotraukoje: (iš kairės) Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, dr. Petras Choteboras, ČR ambasados darbuotoja Laura Vancevičienė ir Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumilas Mazanekas.