PLUNGĖJE IEŠKOJOME IR ČEKŲ PĖDSAKŲ

spalio 19, 2015 Naujienos Komentarų nėra

2015 10 17 saulėtą rudens rytą autobusas su Lietuvos ir Čekijos draugijos nariais pajudėjo iš Vilniaus Žemaitijos link. Mūsų kelio tikslas – Plungėje esantis kunigaikščių Oginskių dvaras ir šiuo metu ten veikiantis Žemaičių dailės muziejus. Kelionės laiką pasirinkome ne atsitiktinai – Lietuva mini Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines. Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis buvo spalvinga asmenybė. Šiandien jis daugiausia žinomas kaip kompozitorius, polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“, populiarumo neprarandančių mazurkų, valsų, maršų, 1799 m. sukurtos operos „Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“, 1828 m. išleistos knygos „Laiškai apie muziką“, 1826–1827 m. paskelbtų keturių tomų „Atsiminimų“ autorius. Jis rašė ir eiles. M. K. Oginskis buvo ir valstybės bei politikos veikėjas (diplomatas, LDK iždininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų Lietuvoje).
Mykolo Kleopo vaikaičiai įsikūrė Plungėje. Kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, čia kunigaikščiai turėjo orkestrą. Jame muzikanto karjerą pradėjo keturiolikmetis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Čia talentingą jaunuolį pastebėjo kunigaikštis Mykolas Oginskis ir išsiuntė mokytis į Varšuvą.
Spėjame, kad dvaro orkestre galėjo groti ir čekų kilmės muzikų. Plačiau patyrinėti dvaro orkestrantų biografijas, paieškoti jose čekiškų pėdsakų paprašėme Žemaičių dailės muziejaus darbuotojų. Jie mūsų spėjimams pritarė, nes žinoma, jog netoliese esančiame Oginskių giminės dvare Rietave orkestrui vadovavo Jozefas Mašekas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Gediminas Kviklys stebėjosi, kad Rietavo dvaro orkestras į savo repertuarą buvo įtraukęs labai sudėtingų atlikimui kūrinių.
Plungės centrinės bibliotekos darbuotoja Otilija Juozapaitienė pakvietė Lietuvos ir Čekijos draugijos narius į senąją dvaro laikrodinę, kurioje dabar įsikūrusi biblioteka. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos katedros dekanui prof. Algirdui Vaclovui Valiuliui ypač įdomus pasirodė kas dvi paras užvedamo senojo laikrodžio veikimo mechanizmas. Bibliotekos darbuotojoms liko lankytojų knygoje nuoširdus Lietuvos kaligrafijos ,,tėvo” profesoriaus Alberto Gursko įrašas.
Viešnagę Plungės dvare baigėme klausydamiesi puikaus Vilhelmo Čepinskio ir styginių trio muzikavimo. Žemaičių dailės muziejus labai iškilmingai mini kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-mečio jubiliejų ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 140-ąsias metines, visus metus savaitgalio vakarais pakviesdamas plungiškius ir miesto svečius į muzikinius vakarus senajame dvare.
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai grįžo į Vilnių kupini įspūdžių, radę tolimame Žemaitijos kampelyje puikių draugų ir bendraminčių, sutarę toliau ieškoti mūsų krašte talentingų čekų kilmės muzikų pėdsakų.

Sigita ŠVEDIENĖ
Danguolės REVUTIENĖS ir Algimanto REVUTOS nuotraukos


ant laiptu

prie rumu

 

gide

saleje

du

ant tako

Rašyti komentarą