2024 m. birželio 16 d. į Lietuvos mokslų akademiją sukvietė visus buvęs Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas, akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis. Visuomenei ir mokslo bendruomenei buvo pristatyta nauja jo knyga „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ iš LMA serijos „Mokslas visiems“. Knygoje populiariai aiškinama, kaip Žemėje pasireiškia klimato kaita, kas ją sukelia ir kokiomis priemonėmis būtų galima ją pristabdyti. Ši knyga turėtų praplėsti bet kurios profesijos žmonių supratimą apie technologijų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje ir gal būt kai kam padės išvengti klimatui bei visai gamtai žalingų sprendimų. Tardamas įvadinį žodį ir pristatydamas knygą, recenzentas akad. Arūnas Bukantis pabrėžė, kad knyga apima visą procesą nuo klimato kaitos faktorių iki technologinių procesų ir stebėjosi, kiek vienas mokslininkas gali apimti informacijos. Knyga pradedama tema nuo iškastinio kuro analizės, įdomus autoriaus keliamas klausimas – kas geriau: stiklas ar plastikas? O visa tai yra susiję su tarša ir klimato kaita. A. Bukantis ypač rekomendavo šią knygą paskaityti visiems skeptikams.
Autorius A.V. Valiulis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į nerimą dėl klimato kaitos keliančius veiksnius, pavyzdžiui, primindamas, kad prie taršos ypač ženkliai prisideda oro transportas, atogrąžų miškų kirtimas ir pan. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra elektros gamyba, šildymas ir transportas, bendra jų tarša sudaro 73 proc. išmetamų taršalų. Visus suklusti vertė autoriaus klausimas, kuris keliamas ir knygoje – kiek Žemė gali išmaitinti žmonių? 1940 m. Žemėje tebuvo apie 2,5 mlrd. žmonių, bet po Antrojo pasaukinio karo žmonių skaičius pradėjo itin sparčiai augti ir 1950–1986 m. buvo didžiausias šuolis – 1987 m. planetoje jau gyveno 5 mlrd. žmonių, o 2023 m. pasiekė net 8 mlrd. žmonių. Skaitytojas knygoje ras atsakymus ne tik į šį, bet ir kitus autoriaus keliamus klausimus – kaip atsiranda megasmegduobės, kodėl tirpsta ledynai, kokios yra sausrų, potvynių ir uraganų grėsmės? Labai plačiai aptariami šiltnamio efektą skatinantys dujų emisijos šaltiniai ir pateikiami atsakymai į klausimus – kaip turtingieji skatina klimato kaitą, ar tikrai galima iš oro surinkti CO₂, kaip mediena gali prisidėti prie baterijų gamybos ir pan.
Knygoje skaitytojas ras nemažai pastebėjimų ir rekomendacijų, kokiomis priemonėmis ir reikėtų kovoti su klimato kaita, įdomūs autoriaus pateikiami pasiūlymai – regeneracinė žemdirbystė, plūduriuojantys miestai, daugiau namų, statomų iš šiaudų, tvaresnių medžiagų baterijoms paieška, kaip smėlis gali virsti švarios energijos kaupikliu ir pan. Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai sveikina akademiką A.V. Valiulis su naujai pasirodžiusia monografija ir keliamomis viso pasaulio gyventojams aktualiai klausimais. Viliamės, kad bent iš dalies bus įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato konferencijos susitarimai ir kad vidutinė planetos temperatūra nekils daugiau nei 2⁰ C, nes tuomet, kaip įspėja dauguma mokslininkų, klimato kaita taptų nevaldoma.
Renginio meninę programą atliko Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos saksofonininkų kvartetas: Rustė Juraškaitė, Gediminas Matkus, Rokas Gelžinis, Adomas Jurgelėnas (mokytojas Arūnas Valiulis).
Viršelio dail. Miglė Datkūnaitė
Bendras salės vaizdas pristatant A. V. Valiulio knygą Lietuvos mokslų akademijoje
Grupė Lietuvos ir Čekijos draugijos narių A.V. Valiulio knygos apie klimato kaitą sutiktuvėse
Knygos autorius A.V. Valiulis tarp Lietuvos ir Čekijos draugijos narių
Knygos autoriaus ir publikos padėka Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos saksofonininkų kvartetui