DRAUGAI NUO VYTAUTO LAIKŲ

1935 metais  Kauno universiteto profesorius čekas Jan  Beblavý rašė: „ Yra maža tautų, tarp kurių būtų tokie geri ir draugiški santykiai kaip tarp lietuvių ir čekų“. Istorija liudija, kad tie santykiai buvo labai gyvi jau viduramžiais, ypač Vytauto Didžiojo laikais, kuriam čekų aukštuomenė pasiūlė savo šalies sostą. Nuo 1348 metų, kai Prahoje buvo įkurtas Karolio universitetas, intensyviai vystėsi kultūriniai ir moksliniai ryšiai. Prie universiteto veikė lietuvių kolegija, kurios statutą padėjo rengti didysis bažnyčios reformatorius ir mąstytojas Janas Husas. Jo idėjos ir kūryba buvo žinomos ne tik kolegijos studentams, bet ir Lietuvoje bei Prūsijoje. Vieną J. Huso giesmių išvertė ir savo parengtame giesmyne 1553 metais paskelbė Martynas Mažvydas. Ilgaamžiai ryšiai praturtino tautas, padėjo vystyti kultūrą ir švietimą, žadino atgimimą. Neatsitiktinai Jonas Basanavičius teigė, kad metai Prahoje jo gyvenime turėjo didžiausią reikšmę, kad čia stovėjo „lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Aušra“.

XX amžiuje taip pat puikiai suvokta tautų bendradarbiavimo svarba.  1937 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeris patvirtino Lietuvių-čekoslovakų draugijos įstatus,  1937 m. gruodžio 23 d. naujoji draugija įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą.  Šiandien šie įstatai  – brangi istorijos relikvija, kurią M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos fonduose surado mūsų draugijos narys Petras Algis Mikša. Deja, dėl žinomų priežasčių draugijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Kaip ir kitos nepriklausomos Lietuvos visuomeninės organizacijos, LTSR vidaus reikalų ministro 1940 m. rugpjūčio 8  d. įsakymu draugija buvo uždaryta.

Tik po kelių dešimtmečių, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m.  gegužės 23 d. įvyko Lietuvos-Čekijos ir Slovakijos draugijos steigiamasis susirinkimas. Perskaitę laikraštyje skelbimą, į Vilniaus universiteto rektorato posėdžių salę susirinko 43 draugijos atkūrimo entuziastai, besidomintys Čekijos ir Slovakijos kultūra, čekų arba slovakų kalbomis, suinteresuoti Lietuvos ir ČSFR ryšių plėtojimu.  Išsamų pranešimą perskaitė didelis čekų kultūros ir istorijos puoselėtojas prof. Arnoldas Piročkinas. Jis priminė, kad prieškariu veikė Lietuvių-čekoslovakų draugija, vadovaujama gen. Jono Sutkaus, ir reikėtų tęsti jos tradicijas, stiprinti Lietuvos saitus su šia mums nuolat draugiška ir gražia šalimi. URM darbuotojas Rytis Zabielskas pasakė, kad  Lietuvos Respublikos ir ČSFR užsienio reikalų ministrams beliko pasirašyti paruoštą susitarimo protokolą, kuriuo Prahoje bus atidarytas Lietuvos interesų biuras.

Susirinkimas patvirtino draugijos įstatus, išrinko tarybą ir revizijos komisiją. Tarybos nariais išrinkti Stasys Sabonis (pirmininkas), Alfredas Rudys, Vytautas Čekanauskas (pavaduotojai), Janina Balsienė (sekretorė), Irena Aleksaitė, Romanas Miliauskas, Vytautas Kudzys, Almis Grybauskas, Vygintas Grinis, revizijos komisijos – Borisas Šapyra (pirmininkas), Aloyzas Rimkūnas, Danutė Vagoraitė.

Po metų  1992 m. gegužės  25 d. ataskaitiniame susirinkime dalyvavo pradedantis darbą pirmasis ČSFR ambasadorius Lietuvoje Jurajus Nemešas. Jis pasakė:

– Atvažiavau čionai tiesiai iš Bonos. Norėčiau padėkoti už mūsų valstybinio himno garsus šio susirinkimo pradžioje. Sunkiais laikais mano tėvas kalbėjo: toms mažoms Baltijos valstybėms dar sunkiau. Atvažiavau čionai kaip pirmas ambasadorius, savo tautų atstovas ir esu laimingas tarp jūsų. ČSFR vyriausybė neatsitiktinai nusprendė įkurti ambasadą pirmiausia jūsų respublikoje. Tuo išreiškiame savo požiūrį į jūsų valstybės reikšmę prie Baltijos jūros ir priklausymą Vidurio Europai. Norime suartinti tuos kelius, kuriais ėjo mūsų tautos. Pagrindinis tikslas – Europos integracija. Kova dėl mūsų tautinio išlikimo panaši. Tai, kas geriausia mūsų patyrime, pasiimkime į kelią Europon.

Nuo 1993 m. sausio 1 d. Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika federalinio susirinkimo sprendimu pasidalijo į dvi savarankiškas valstybes – Čekijos Respubliką ir Slovakijos Respubliką. Tai atsiliepė ir mūsų draugijos veiklai. Nors 1993 m. rudenį Valstybiniame registrų centre jau buvo įregistruota naujoji, Lietuvių, čekų ir slovakų draugija, tuometinė ČR laikinoji reikalų patikėtinė (nuo 1994 05 31 nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė) J. Jeslinkova pareiškė, kad ambasada negalės remti tokios draugijos ir pasiūlė steigti atskirą Lietuvos ir Čekijos draugiją. Tokiu būdu čekų ir slovakų „aksomines“ skyrybas lydėjo ir draugijos skilimas. Buvo įkurtos dvi atskiros draugijos: Lietuvos ir Čekijos bei Lietuvos ir Slovakijos (pastarosios pirmininku buvo išrinktas S.Sabonis). Šį įvykį draugijos nariai išgyveno skausmingai – ir toliau dalyvavo abiejų draugijų renginiuose, oficialiai figūravo jų sąrašuose.

Aplinkybės lėmė, kad čekiškasis buvusios draugijos segmentas ilgainiui pasirodė gyvybingesnis: į Lietuvos ir Čekijos draugiją perėjo daugiau narių, remiama ČR ambasados, galėdama dalyvauti jos renginiuose, draugija augo ir stiprėjo. 1993 m. įvykusiame visuotiniame Lietuvos ir Čekijos draugijos susirinkime buvo priimti draugijos įstatai, išrinkta draugijos taryba: dr. Janina Balsienė (pirmininkė), pavaduotojai – Vytautas Čekanauskas ir  dr. Vincas Lapinskas, dr. Romanas Miliauskas (jam buvo pavesta rūpintis būsimojo draugijos žurnalo leidyba), Zofija Grikštaitė, Alė Kiselienė (sekretorė), Danutė Palionytė. Draugijos iždininke išrinkta Danguolė Revutienė.

Draugijos būstinė įsikūrė Vilniuje, Algirdo 31 (409 kab.), turėjo savo telefoną ir fakso aparatą (tel. nr. 662808).

Žurnalui leisti buvo sudaryta redakcijos taryba, į kurią įėjo J. Balsienė, P.A. Mikša, R. Miliauskas (vyr. redaktorius) ir S.Sabonis,žurnalo dailininku tapo A. Gurskas.

1994 m. pasirodė pirmasis žurnalo „Čekija-Lietuva“ numeris laminuotu viršeliu, kuriame puikavosi Čekijos Respublikos valstybinis herbas, o dar tais pačiais metais – ir antrasis (iš pradžių buvo numatyta leisti draugijos žurnalą du kartus per metus). Pirmieji žurnalo straipsnių autoriai – Algis Petras Mikša, Romanas Miliauskas, Vincas Lapinskas, Stasys Sabonis (pateikti jo čekų autorių vertimai), Janina Balsienė (draugijos kronika ir pan.), Danutė Palionytė, Birutė Masionienė. Čekiškų valgių receptus daugiausiai vertė Virginija Čepaitė.

virselis1

Vėliau redakcinėje kolegijoje dirbo jau minėtas S. Sabonis, Almis Grybauskas (kurį laiką buvo vyr. redaktoriumi), prof. A. Gurskas, Silvija Stakulienė, Mindaugas Balčiūnas, Dalia Bukelevičiūtė, Egidija Kaulakytė, Rasa Sabaliauskaitė, Aurelija Mykolaitytė, Algimantas Žižiūnas (pastarasis buvo „etatinis“ draugijos renginių fotometraštininkas), o Romanui Miliauskui pasirinkus diplomatinį darbą, žurnalo vyr. redaktoriaus naštą ilgą laiką kantriai ir entuziastingai nešė P.A. Mikša.

1994 m. gegužės 31 d. ČR nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. Jeslinkova įteikė prezidentui A. Brazauskui skiriamuosius raštus, o jau kitą dieną draugija šia proga Vilniaus universiteto Auloje surengė vargonų muzikos koncertą. Vargonavo Rudolfo Lymano bendrijos nariai, tarp jų ir draugijos narys G. Kviklys.

1994 m. gruodžio 20 d. draugijos susirinkime buvo išrinkta nauja draugijos taryba. Pirmininke perrinkta Janina Balsienė, pavaduotojais išrinkti dr. A.Končius ir doc. G. Kviklys, kiti nariai R.Miliauskas, dr. Danutė Palionytė, dr. D. Murauskaitė, A. Revuta. Buvo patvirtinta draugijos emblema (autorius – prof. A. Gurskas) – Vilniaus katedra ir Prahos Parako bokštas.

1996 m. sausio mėn. įvyko draugijos rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas. Draugijos pirmininke vėl buvo perrinkta dr. J. Balsienė, pavaduotojais išrinkti dr. A.Končius ir doc.G.Kviklys, nariais doc. D. Triponienė, L. Brėdikienė, A. Grybauskas, prof. A. Gurskas, S. Stakulienė (sekretorė), A. Revuta. Draugijos leidiniu pavesta rūpintis redakcijos tarybai: Almiui Grybauskui (vyr.redaktorius), J.Balsienei, A. Gurskui ir P.A. Mikšai.

1997 m. kovo 14 d. M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje įvyko draugijos rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas. Nors draugijos ir ypač pirmininkės veikla buvo vertinta perdėm teigiamai, J. Balsienė pasiprašė atleidžiama iš pareigų ryšium su jos naujomis pareigomis ČR ambasadoje Lietuvoje.

Tų pačių metų kovo 27 d. naujoji 9 narių draugijos taryba pirmininku išrinko poetą ir vertėją Almį Grybauską, jo pavaduotojais doc. G. Kviklį, doc. Cieškaitę-Brėdikienę ir P.A. Mikšą. D. Vagoraitė buvo patvirtinta iždininke, o J. Jarmala – revizoriumi.

1998 m sausio  14 d. įvyko draugijos rinkiminis ataskaitinis susirinkimas (tuo metu draugijoje buvo 67 nariai!). Pirmininkas A. Grybauskas pasiprašė atleidžiamas iš draugijos vadovo pareigų. Buvo išrinkta nauja draugijos taryba: J. Balsienė,  V.Čepaitė, A. Gurskas, G. Kviklys, O. Taluntytė, D. Vagoraitė, S. Stakulienė, P.A. Mikša, A. Mykolaitytė.

Sausio 28 d. įvyko naujai išrinktos tarybos posėdis. Pirmininku išrinktas doc. G. Kviklys, pavaduotojais prof. A. Gurskas ir dr. J.Balsienė, žurnalo redaktoriumi – P.A. Mikša (revizoriaus pareigas toliau ėjo nepakeičiamasis J.Jarmala).

Apžvelgiant pirmuosius penkerius draugijos darbo metus, galima pasakyti, kad jie buvo ne tik itin gausūs renginių, bet ir kupini draugijos narių entuziazmo.Tai nesuskaičiuojami koncertai, konferencijos, čekų ir lietuvių autorių knygų pristatymai, fotografijos, knygų parodos, jubiliejai (pirmiausia gerbiamo veterano dr. A. Končiaus), čekiškų filmų demonstravimas (jų tekstus vertė draugijos nariai), jaunųjų pianistų ir kitų atlikėjų konkursai (pirmiausia, B. Smetanos), Rudolfo Liehmano vargonų muzikos festivalis, Lietuvos ir Čekijos valstybinių švenčių minėjimai, susitikimai su  Alena Vlčkova, Luboču Švecu, Pavelu Štollu ir kitais  įdomiais žmonėmis, Čekijos politikų (pirmiausia, Vaclavo Havelo) vizitai į Lietuvą. Pagaliau ir proginiai – kalėdiniai, velykiniai renginiai…

Dauguma draugijos gyvavimo įvykių išsamiai atspindėti mūsų leidiniuose. Tarp jų išliekamąja verte ir įtaka dvišalių santykių plėtrai bei mūsų veiklai išsiskiria draugijos, Vilniaus universiteto, MA Istorijos instituto ir Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakulteto Baltistikos katedros surengtas kolokviumas „Lietuvių ir čekų santykiai“,  tarptautinė konferencija „ Kelias į laisvę: Lietuvos pripažinimas Čekoslovakijoje ir dvišalių santykių užmezgimas“ šių santykių atnaujinimo 20-mečiui paminėti, iškilmingas koncertas Lietuvos ir Čekijos draugijos 20 metų jubiliejaus proga Lietuvos teatro ir muzikos akademijos prof. J. Karoso salėje.

virselis2

LIETUVIŲ, ČEKŲ IR SLOVAKŲ DRAUGIJOS PIRMININKO ATASKAITA

Skelbiamas išlikęs Lietuvių, čekų ir slovakų draugijos pirmininko Stasio Sabonio ataskaitos visuotiniame susirinkime 1993 m. gegužės 26 d. rankraštis. Ataskaita atskleidžia draugijos veiklos ir pavadinimo keitimo peripetijas, nuo 1993 m. sausio 1 d. skilus Čekijos ir Slovakijos Federacinei Respublikai į dvi savarankiškas valstybes. Jau sausio 27 d. susirinkime balsų dauguma buvo nutarta neskaidyti draugijos, bet šiek tiek pataisyti jos pavadinimą, grįžtant prie prieškarinės tradicijos. Netrukus naujuoju pavadinimu Lietuvių, čekų ir slovakų draugija buvo iš naujo įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Dokumentas liudija ir daug kitų įdomių to meto draugijos veiklos detalių. Rankraštis taisytas autoriaus.