2024 m. kovo 7 d. istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune įvyko paskaita-diskusija „Prezidento Antano Smetonos įvaizdis Čekoslovakijos spaudoje“. Ši diena yra ir Čekoslovakijos prezidento Tomašo Garigo Masaryko (Tomáš Garrigue Masaryk) gimimo diena, kai minimos 174-osios jo gimimo metinės. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė kartu su Čekijos Karolio universiteto docentu dr. Lubošu Švecu. Susitikimas vyko lietuvių ir čekų kalbomis, iš čekų į lietuvių kalbą vertė Lietuvos ir Čekijos draugijos narys Vytenis Bukota. Susirinkusiuosius pasveikino Čekijos Respublikos misijos vadovo pavaduotojas ministras patarėjas Karelas Tesaržas (Karel Tesař). Susitikimo dalyviams pristatyta draugiškų dviejų 1918 m. valstybių – Lietuvos ir Čekoslovakijos – bendradarbiavimo istorija. Trečiajame XX a. dešimtmetyje abi šalis artino Lenkijos faktorius, su kuria abi valstybės turėjo savų nesutarimų, o ketvirtajame dešimtmetyje – kylanti Vokietijos grėsmė. Abi valstybės palaikė draugiškus ryšius nežiūrint į ryškius Lietuvos valdymo formos pasikeitimus, kai po 1926 m. perversmo pasukta autoritarizmo keliu, o Čekoslovakija išliko demokratine šalimi. Demokratinėje Čekoslovakijoje prezidentą rinko parlamentas, tačiau jis turėjo šalyje didžiulį autoritetą, dažnai buvo vadinamas prezidentu išlaisvintoju. Jis prezidentu buvo renkamas nuolat nuo 1918 m. iki 1935 m., kai pats pasitraukė iš valdžios. Jis savo autoritetu išsiskyrė ir tarptautinėje erdvėje. Šis žmogus buvo didžiulis autoritetas ir Lietuvos prezidentams bei politikams, apie jį nuolat buvo rašoma įvairiuose leidiniuose: „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Karys“, „Lietuvos žinios“. Sekti jo autoritetu Lietuvoje buvo raginami pedagogai, skelbiant straipsnius „Tautos mokykloje“. Straipsneliai vaikiškuose leidiniuose skatino jaunuosius skaitytojus imti pavyzdį iš Čekoslovakijos prezidento.
D. Bukelevičiūtė priminė, kaip T.G. Masaryku žavėjosi 1922 m. ir 1923 m. pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona, kuris 1922 m. sveikindamas prezidentą su gimtadieniu rašė: „Tik tokia demokratinga kaip čekai tauta tegali susilaukti tokių prakilnių žmonių, kaip dabartinis jų prezidentas Tomas Masarykas“. A. Smetona jau tuomet išskyrė visuomenei turėti autoritetą, kuo čekų tautai ir buvo T. G. Masarykas, pabrėždamas, kad visuomenė be autoritetų yra „pakrikusi minia“. Čekoslovakijos prezidentą gimimo dienos proga sveikindavo Lietuvos prezidentas A. Stulginskis, jo asmeniu susidomėjimą yra išreiškęs ir Kazys Grinius. Iki 1926 m. buvo pabrėžiama demokratija, žmonių laisva valia, apsisprendimų laisvė, tačiau situacija kiek pakito po 1926 m. perversmo. L.Švecas pabrėžė, kad, vertindami perversmą ir aprašydami jo įvykius, Čekoslovakijos diplomatai vengė aštresnių žodžių, pateikė tik faktus ir daug labiau kritiški buvo A. Voldemaro nei A. Smetonos atžvilgiu. Tiesa, Čekoslovakijos konsulas Kaune J.Galia priklausė prezidento A. Smetonos aplinkai artimų žmonių ratui ir jis buvo antrasis užsienio šalies atstovas po Vokietijos, kurį aplankė A. Smetona su žmona.
1927–1939 m. tarp demokratinės Čekoslovakijos ir autoritarinės Lietuvos nusistovėjo tam tikras status quo. Lietuvoje buvo žavimasi T. G. Masaryko asmeniu, jam spaudoje skiriamas ypatingas dėmesys Čekoslovakijos nepriklausomybės metinių proga ar prezidento gimimo dienos proga, ypatingai daug straipsnių paskelbta 1934–1937 m. Cenzūruojamoje spaudoje jau vengta rašyti apie demokratiją ir jos raišką valstybėje, ir daugiau perimta tautininkams ir A. Smetonai artimesnė retorika – apie Čekoslovakiją rašyta kaip apie tautų katilą, kai vienoje šalyje draugiškai sugyvena kelios tautos, o T.G. Masarykas vadintas tautų vienytoju, tautos vadu. Čekoslovakijos spauda vis dažniau skelbdavo straipsnius apie A. Smetoną, pabrėždama jo vaidmenį išsaugant Lietuvos valstybingumą, tačiau neakcentuodama autoritarizmo.
A. Smetona ir T. G. Masarykas niekuomet nebuvo susitikę, tačiau vienas apie kitą nemažai žinojo, vienas kitą sveikindavo gimimo dienos proga. A. Smetona nesusitiko su Čekoslovakijos prezidentu ir 1930 m. rugpjūtį lankydamasis Prahoje, kai padėjo gėlių ant nežinomojo kareivio kapo ir pasirašė svečių knygoje Rotušėje. 1930 m. minint T. G. Masaryko 80-metį jam A. Smetonos dekretu buvo įteiktas Vyties Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinas, o 1934 m. minint A.Smetonos 60-metį jam buvo įteiktas Čekoslovakijos Baltojo liūto I-ojo laipsnio ordinas. 1937 m. mirus T.G. Masarykui, A. Smetona, kaip ir kiti aukščiausi politikai ne tik išsiuntė užuojautos telegramą, bet ir nurodė pasiuntiniui Eduardui Turauskui atstovauti jiems prezidento laidotuvėse. Mirties ir laidotuvių dienomis Kaune ant visų valstybinių pastatų buvo pusiau nuleistos vėliavos, o ant privačių namų iškeltos vėliavos su juodais kaspinais.
Dalia BUKELEVIČIŪTĖ
Gustinos Keturakytės nuotraukoje – diskusijos dalyviai (iš kairės): doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, doc. dr. Lubošas Švecas ir Vytenis Bukota
Danguolės Revutienės ir Algimanto Revutos nuotraukose – Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai diskusijoje ir ekskursijoje istorinėje prezidentūroje Kaune