2022 m. spalio 11 d. Rašytojų klube susirinko literatūros ir poezijos mylėtojai atvykę į poeto ir vertėjo Almio Grybausko jubiliejinį kūrybos vakarą. Poetas skaitė eiles ir iš ankstesnių poezijos knygų, ir pastaraisiais metais parašytus eilėraščius, tad klausytojai turėjo unikalią galimybę išgirsti eilėraščių skambesį iš autoriaus lūpų. Stiprus ir sodrus A. Grybausko balsas ir skaitomos eilės net išprovokavo vieną iš vakaro dalyvių eseistą Šarūną Naką paklausti, ar rašant poeziją poetas ją repetuoja „kaip nors sau“, nes daugybė tekstų lyg ir skirta gyvam skaitymui. Atsakydamas A. Grybauskas samprotavo taip: poezija yra susijusi ne tiek su žodine raiška, kiek su ritualu, magija, vienas iš jos ritualų yra kalba, „man kalba yra pati gryniausia magija“, man tekstas randasi iš sąskambio, pajunti tą sąskambį, paskui jis pasiekia vidinę klausą ir randasi ritmas, tada ritmas randa ir žodžius… Poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas pabrėžė, kad A. Grybausko poezija orientuota į kalbą ir istorijos interpretaciją.
Ir nuo tada
o gal net nuo anksčiau
jaučiu kaip trupa akmeninės sienos
svyruoja bokštuos
ir skambija varpai
kad žmonės pasimetę ir nežino
kam jie gyvena
kam jie reikalingi
kur autorius
arba bent režisierius
kas autorius
o kas tiktai žiūrovas
ir kas jų laukia melo karalystėj
(Ištrauka iš eilėraščio „Princo auklėjimas“)
Vakaro dalyviai stengėsi prisiminti praeitį ir A. Grybauską supusių poetų kartą. Tuomet poezija jungė labai skirtingų profesijų atstovus: inžinierius, filologus, psichologus, astrofizikus, o A. Grybauskas buvo studijavęs istoriją. A. Grybauskas pabrėžė, kad jam asmeniškai buvo labai svarbus žurnalas „Nemunas“ ir tie autoriai, kurių kūryba ten buvo spausdinama. Tuomet jau buvo pasikeitęs požiūris į kalbą, „lietuvių poetinė kalba pasidarė mums gal svarbesnė, nei ankstesnėms kartoms“. Be to poezijoje buvo „daugiau erdvės ir daugiau laisvių“, nes cenzūra smelkėsi daugiausia į romano ir dramaturgijos žanrus, o po Eduardo Mieželaičio pradėjo viskas laisvėti, jau buvo „įvykęs sprogimas poezijoje“ su Sigitu Geda ir Vytautu Blože. Antanas A. Jonynas priminė A. Grybausko nuostatą, kad „vertimai yra antraeilis užsiėmimas“, tačiau A. Grybauskas nemažą laiko dalį yra skyręs būtent vertimams ir, pasak jo paties, tuomet, kai jis aktyviai ėmėsi vertėjo darbo, buvo susikaupusi visa eilė kūrinių, kuriuos norėta labai greitai išversti, visų pirma tai Milano Kunderos romanai, Vaclavo Havelo eseistika ir Česlavo Milošo kūryba ir Jaroslavo Hašeko „Šaunusis kareivis Šveikas“, poezijos teko versti daug mažiau.
Praplėsdamas mintį apie jubiliato „romaną su čekų ir slovakų kultūra“, Antanas A. Jonynas pabrėžė, kad A. Grybauskas išsiskiria iš Lietuvos poetų tuo, kad didžiąją savo gyvenimo dalį yra praleidęs ne Lietuvoje. A. Grybauskas prisiminė 1968 metus, kai dar būdamas jaunas studentas, jis norėjęs „atrasti trečiąjį kelią tarp kapitalizmo ir socializmo“. Paskui tas bandymas buvęs sėkmingai užgniaužtas, tačiau kaip žemaitis, sakė jis, „likau prie to savo susižavėjimo“. Tik vėliau pavyko išvykti į kalbos kursus Bratislavoje, dar vėlėliau Prahoje. Poetas įsitraukė ir į disidentinę veiklą, bendravo su Chartija 77 veikėjais, padėdavo jiems su tekstų vertimais, buvo vienas iš opozicijos leidinio „Vidurio Europa“ redaktorių. Jam ne kartą teko bendrauti su V. Havelu kaip disidentu, lankytis jo namuose. Susitikta ir prezidentūroje, kai V. Havelas buvo jau prezidentas. Tuomet jo turimi ryšiai su čekais lėmė ir tai, kad A. Grybauskui teko būti „pirmu neoficialiu Lietuvos atstovu Čekijoje“, kai 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos atstovų Vytauto Landsbergio su Emanueliu Zingeriu buvo pasiųstas į Prahą užmegzti ryšių. Tačiau pasak A. Grybausko, „mano diplomatinė karjera truko labai trumpą laiką“, kadangi tuo metu čekai „buvo užsiėmę svarbesniais dalykais“: vyko skyrybos tarp Čekijos ir Slovakijos, dar „veikė senoji garnitūra“ ir visi bijojo trukdyti M. Gorbačiovo reformoms. Prisimindamas tą laiką pabrėžė: „Praleidau Prahoje porą mėnesių nuo slenksčio iki slenksčio vaikščiodamas ir iš visur mandagiai išprašomas, todėl galėjau daugiau knygų išversti“.
Almis Grybauskas yra ilgametis Lietuvos ir Čekijos draugijos narys, prisidedantis prie čekų kultūros puoselėjimo Lietuvoje, čekų autorių kūrybos vertimų bei jų pristatymo. Linkime kolegai įžvalgios kūrybos ir naujų prozos bei poezijos publikacijų.
Dalia BUKELEVIČIŪTĖ
Poetas ir vertėjas Almis Grybauskas
Jubiliejinio vakaro dalyviai (iš kairės į dešinę): Šarūnas Nakas, Almis Grybauskas ir Antanas A. Jonynas
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai (iš kairės į dešinę): doc. Gražina Rėgalienė, poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, doc. Dalia Bukelevičiūtė ir akad. Gytis Juška