Lietuviškosios kaligrafijos kūrėjas ir virtuozas, Lietuvos ir Čekijos draugijos senbuvis Albertas Gurskas mini garbingą 90 metų jubiliejų. Sutikdami profesorių Vilniaus dailės akademijos koridoriuose ir auditorijose, miesto gatvėse ar parodų salėse, Lietuvos ir Čekijos draugijos renginiuose, negalime nepajusti jo asmenybės žavesio, jaunatviškos dvasios ir optimizmo. Rašytinio žodžio harmonija – tai mūsų kultūros, mūsų gyvenimo dalis, kurią galbūt ne visada pastebime ir įvertiname. Matyt turi ateiti tas suvokimo etapas, kai pamatai, kaip veikia ranka rašyto ar spausdinto žodžio grafika, ritmas, kompozicija, koks paveikus tampa žodis ar sakinys, palytėtas meistro rankos. Tada padvigubėja ar patrigubėja to rašto meninė ir emocinė įtaiga, mintis ir elegancija. Esame laimingi turėdami greta tokio masto menininką, nuoširdų kolegą ir bičiulį.
Šiandien jau istorija, kai prieš kelis dešimtmečius kartu atkūrėme ir prikėlėme naujam gyvenimui Lietuvos ir Čekoslovakijos, vėliau Lietuvos ir Čekijos draugiją. Malonu prisiminti apmąstymų kelius, einamus Bernardinų skersgatviu nuo Dailės instituto iki Vilniaus universiteto. Kokia turi būti mūsų draugija, kur turi susieiti istorija, kultūra, mokslas, verslas, susijusių su Čekija žmonių likimai, pomėgiai ir interesai? Ir Albertui Gurskui, ir mums, jaunesniems mokslininkams, žurnalistams, vertėjams atrodė, kad turime tiek daug bendra. Į Lietuvą ateidavo čekiškų kino, meninės fotografijos, jaunimo žurnalų, kurie žavėjo savo mintimi, menine kalba, nestandartiniu maketu, poligrafija, netgi geresniu popieriumi. O kur dar čekiška abėcėlė, iš kurios kadaise pasiskolinome keletą raidžių! Lietuvos knygynuose ėmė rastis vis daugiau vertimų iš čekų ir slovakų kalbų, kuriuos skatino ir patys aktyviai darė pirmieji mūsų draugijos entuziastai iš „Vagos“ leidyklos Stasys Sabonis ir Vytautas Visockas. Šitame idėjų ir naujųjų veiklų verpete sukosi ir Albertas Gurskas. Iki šiol esame dėkingi, kad jis maketavo pirmuosius draugijos žurnalo „Čekija-Lietuva“ numerius, sukūrė šriftą jo pavadinimui, triūsė prie kitų draugijos leidinių kaip meninis redaktorius. Jo pastabi akis nepraleisdavo jokių maketo, meninio redagavimo ydų, tik profesionalui įžvelgiamų klaidelių. Drąsiai galima teigti, kad tie kuklūs leidinukai savo estetika atitikdavo aukščiausius rimtų leidyklų standartus. O kaip nepaminėsi, kiek Albertas yra savo ranka sukūręs draugijos sveikinimų, raštų, tarp jų ir skirtą prezidentui Vaclavui Havelui jo oficialaus vizito į Lietuvą proga.
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai keletui kadencijų išsirinko Albertą Gurską savo pirmininku. Padaugėjo organizacinių rūpesčių, bet ir pati draugijos veikla įgavo naujų spalvų. Sutvirtėjo ryšiai su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Atsirado daugiau susitikimų su įdomiais žmonėmis, jaunaisiais menininkais, parodų, koncertų, išvykų į Lietuvos vietas, susijusias su čekais ir Čekija. Plačiau apie visa tai galima paskaityti mūsų draugijos interneto svetainėje. Atvirumas įvairiausioms nuomonėms, tarimasis, dėmesys kiekvienam draugijos nariui – tokie vadovavimo draugijai bruožai vienijo ir kvietė visus bendram darbui, jie gyvi iki šiol.
Sveikiname kolegą Albertą Gurską jubiliejaus proga, linkime jam kūrybos energijos, tvirtos sveikatos ir ilgų ilgiausių metų.
ROMANAS MILIAUSKAS
2025 m. sausio 20-ąją, profesoriaus 90-ąjį gimtadienį, Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ atidaryta jubiliejinė paroda „Albertas Gurskas/Kaligrafija“. Štai keletas jos atidarymo akimirkų.
Atidarant parodą, A. Gurską maršu pasveikino smuikininkas, prof. Raimondas Butvila, 2025 01 20
Keletas A. Gursko darbų parodoje „Akademijos“ galerijoje
Lietuvos ir Čekijos draugijos vardu A. Gurską sveikina jos pirmininkė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, 2025 01 20
Atsakomąjį žodį taria parodos autorius jubiliatas A. Gurskas (centre)
Eugenijaus BUTKAUS nuotraukoje – Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai su prof. A. Gursku jubiliejinės parodos atidaryme, 2025 01 20