2020 m. Vilniaus knygų mugė, surengta vasario 20-23 dienomis, šurmuliavo, kaip koks gaivalingas žmonių srautas. Jau tolimiausiose prieigose nebuvo kur parkuoti automobilių. Kiekvieną dieną vyko ir renginiai,susiję su Čekijos knyga. Visas dienas veikė leidyklos „Baobab“ (Čekija) ir Prahos dailės akademijos studentų parengtų Čekijos gražiausių knygų paroda. Mugės lankytojai taip pat galėjo susipažinti su turbūt gražiausia pasaulio biblioteka – barokiniu Klementinumu Prahoje.
Įdomi diskusija vyko pristatant Tomášo Halíko knygą „Kantrybė su Dievu“. Forumą moderavo Ridas Jasiulionis, knygą aptarė Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas, arkivyskupas Gintaras Grušas, vienuolė bernardinė Agnė Ivaškevičiūtė.
Nuotraukoje: diskusijos dalyviai vertėja Laura Vancevičienė, Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas, vienuolė bernardinė Agnė Ivaškevičiūtė ir arkivyskupas Gintaras Grušas
Ambasadorius Vítas Korseltas plačiai pristatė knygos autorių monsinjorą prof. PhDr.Tomáš Halík, Th.D., kuris komunizmo laikotarpiu buvo aktyvus tikėjimo ir kultūros disidentinio judėjimo veikėjas. Šiandien jis yra Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, dėsto filosofiją ir religijos sociologiją. Jo tyrimų sritis – tarpreliginis dialogas. Jis išleido daugiau nei 200 knygų, mokomųjų tekstų, mokslinių ir populiariaus žanro straipsnių Čekijoje ir užsienyje. Knyga „Kantrybė su Dievu“ išleista 2007 m. Kiek vėliau, 2011 m., ji gavo Geriausios teologinės knygos Europoje premiją. Autorius įsitikinęs, kad bažnyčios ateitis ir tam tikra prasme visuomenės ateitis priklauso nuo to, kiek krikščionys gebės prakalbinti „ieškančiuosius“.Jis tvirtina, kad tikėjimas ir kritinis mąstymas, nuoširdžios abejonės yra tarsi seserys, kurioms reikia viena kitos – tikėjimas be kritinių klausimų veda fanatizmo ir fundamentalizmo link, o ir abejonė, kuri nesuabejoja pati savimi, gali vesti cinizmo link . Prof. T. Halikas įsitikinęs, kad bažnyčia šalyse,kurios išgyveno sudėtingą sekuliarizaciją komunizmo laikais, neturėtų grįžti į pasaulį, kurio jau nebėra, o ieškoti naujų kelių, naujų sąjungininkų tarp mąstančių ir tikėjimo ieškančių žmonių. Knygos tekstus taip pat išsamiai komentavo arkivyskupas Gintaras Grušas, vienuolė bernardinė Agnė Ivaškevičiūtė. Knygą iš čekų kalbos išvertė ilgametis Lietuvos ir Čekijos draugijos narys, poetas ir vertėjas Almis Grybauskas. Buvo apmaudu, kad vertėjo, sėdėjusio renginyje pirmoje eilėje, knygos leidėjų atstovai nepristatė ir nepakvietė į diskusiją. Gal toks buvo rengėjų sumanymas?
Knygos tekstus vertina teisėtyrininkas kanonistas, kanonų teisės daktaras arkivyskupas Gintaras Grušas
Dar vieną pokalbį organizavo Lietuvių kalbos institutas. Jame buvo pristatyta ljos Lemeškino knyga „Lithuanica aliter“. Šiame forume dalyvavo Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas, Grasilda Blažienė, Ilja Lemeškin, Eugenijus Jovaiša, Sigitas Narbutas, Pietro Dini, Bonifacas Stundžia. Malonu, kad susitikimuose su knyga dalyvavo nemažai Lietuvos ir Čekijos draugijos narių. Kaip visuomet renginiuose puikiai vertėjavo Laura Vancevičienė.
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai 2020 m. Vilniaus knygų mugėje: (iš kairės) Algirdas Vaclovas Valiulis, Janina Balsienė, Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas, Albertas Gurskas, Dalia Triponienė ir Petras Algis Mikša
2020 m. vasario 22 d. Lietuvos ir Čekijos draugijos narius į koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pakvietė Čekijos ambasada. Salė buvo pilnutėlė, o kai kurie dalyviai gavo tik „stovimas“ vietas. Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas, pradėdamas renginį, pasidžiaugė Lietuvos ir Čekijos muzikos atlikėjų bendradarbiavimu ir pašmaikštavo, kad jis nesupranta, kodėl koncerte skambėsiančio Antonino Dvoržako (Antonin Dvořák) kūrinio nėra šio kompozitoriaus svarbiausių kūrinių dešimtuke. Jo nuomone, po šio kūrinio atlikimo kartu su Kauno valstybiniu choru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir puikiais vokalo solistais ši neteisybė bus ištaisyta. Pirmojoje koncerto dalyje buvo atlikti amerikiečių kompozitoriaus Johan Adams ir vokiečių kompozitoriaus Ludwig van Beethoven kūriniai. Ludwig van Beethoven koncertą fortepionui ir orkestrui Nr.4 G-dur fortepijonu virtuoziškai atliko Daumantas Kirilauskas. Antroji koncerto dalis buvo skirta tik Antonin Dvořák kūriniams. Simfoninė poema „Vidudienio ragana” sukurta 1896 m. Tai vienas iš vėlyvųjų A. Dvořáko simfoninių kūrinių, persmelktų tautinės tematikos. Siužetas paremtas mitologija ir vaizduoja mitologinį personažą – vidudienio raganą. Tai liūdna istorija apie motiną, kuri, norėdama sudrausminti savo neklusnų sūnų, gąsdina, kad atiduos jį vidudienio raganai, o ši, deja, pasiima juos abu. Antrąjį kūrinį „Te Deum” sopranui, bosui, chorui ir orkestrui A. Dvořákas parašė 1892 m., gyvendamas Niujorke, ir dedikavo jį 400-osioms Amerikos atradimo metinėms. Premjera įvyko garsiojoje Carnegie Hall salėje, o kūrinį atliko net 250-ies choristų kolektyvas. A. Dvořáko kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai iš Čekijos – bosas baritonas Lukáš Bařák ir sopranas Veronika Rovná Holubová.
Koncertui dirigavo Čekijos Nacionalinio Moravijos-Silezijos teatro dirigentas Marek Prášil.
Koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pabaiga. Pirmoje eilėje stovi: dirigentas Marek Prášil,bosas-baritonas Lukáš Bařák ir sopranas Veronika Rovná Holubová. Juos supa Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Koncerto dalyvius sveikina Čekijos Respublikos ambasadorius Vítas Korseltas