APIE ČEKOSLOVAKIJOS PARAMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

sausio 25, 2025 Naujienos Komentarų nėra

Šiemet minint 34-ąsias 1991 m. sausio 13-osios įvykių Lietuvoje metines,  Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje sausio 21 d. vyko diskusija „Čekoslovakija ir Lietuvos laisvės kova“, tęsianti bibliotekos iniciatyvą aptarti užsienio šalių paramą Lietuvai po skausmingųjų 1991 m. Sausio įvykių. Lūžis Čekoslovakijos politikoje įvyko po Aksominės revoliucijos 1989 m. lapkritį,  žlugus komunistiniam režimui  ir čekų bei slovakų tautoms pasukus laisvės keliu,  1989 m. gruodžio pabaigoje savo šalies prezidentu išsirinkus disidentą, dramaturgą ir laisvės šauklį Vaclavą Havelą. Aptarti tuometinės Čekoslovakijos politikos aktualijas ir nuotaikas buvo pakviesti Prahos Karolio universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentas dr. Lubošas Švecas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Česlavas Okinčicas. Diskusiją vedė buvęs Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje, LR Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktorius Laimonas Talat-Kelpša.

Pradėdamas pokalbį, L. Talat-Kelpša priminė, kad vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje matome labai svarbią šiai šaliai paramą iš užsienio. Čekija, kaip ir Lietuva, ištiesė pagalbos ranką ukrainiečiams ne tik priimdama karo pabėgėlius, suteikdama jiems namus ir humanitarinę pagalbą,  bet ir skirdama svarią karinę bei finansinę pagalbą. Tad diskusijoje norėta prisiminti paramą, kurios Lietuva sulaukė po kruvinųjų Sausio įvykių. Diskusijos įžangoje D. Bukelevičiūtė priminė 1989 m. rudens įvykius Čekoslovakijoje,  Aksominę revoliuciją, po kurios įvyksta virsmas ir laisvas žodis sklinda jau ir Čekoslovakijoje, kai atvirai pradeda megztis pirmieji kontaktai tarp čekų, slovakų bei lietuvių, ne tik politiniame, bet ir visuomenės lygmenyje, keičiamasi įvairia informacija. Prisiminti tą laikmetį Laimonas Talat-Kelpša pakvietė ir Čekijos mokslininką L. Švecą, kuris 1991 m. jau buvo Karolio universiteto aspirantas (doktorantas) ir tik vėliau, dirbdamas su Prezidento kanceliarijos archyvo dokumentais, suprato, kad jis yra Vytauto Landsbergio pirmojo susitikimo su V. Havelu 1990 m. gegužę „vaisius“ – tuomet buvo sutarta plėtoti kultūrinius, mokslinius ryšius ir Čekoslovakijos vyriausybė skyrė vieną doktorantūros vietą būsimam mokslininkui, kuris tyrinėtų Baltijos šalių istoriją. L. Švecas prisiminė, kaip dalyvavo visose demonstracijose Prahoje, kurios vyko 1991 m. sausio 13 d. prie SSRS ambasados Prahoje, 14 d. prie šv. Vaclavo paminklo, pasirašė peticijas Lietuvai paremti. Mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad tuomet, 1991-aisiais čekų politikai nuolat svarstė, iki kokio laipsnio tęs savo politiką M.Gorbačiovas ir kur yra tos jo politikos ribos – ar sieks išlaikyti sovietų imperiją? Tuomet Čekoslovakijoje dar buvo SSRS kariuomenė ir jos ekonomika visiškai priklausė nuo energijos tiekimo iš SSRS. Todėl Čekoslovakijoje irgi buvo sprendžiama dilema – iki kokio laipsnio Čekoslovakijos politikai palaikys kovą už žmogaus teises ir už laisvę, kur yra riba?

D.Bukelevičiūtė pasidalino įžvalgomis, kaip čekai bei slovakai reagavo sužinoję apie tankus ir brutalumą Vilniuje. Jie nedelsiant siuntė paramos telegramas, laiškus, atvirutes į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Tuomet užteko ant voko užrašyti – V. Landsbergiui, Vilnius,  ir laiškas pasiekdavo adresatą. Čekai bei slovakai rengė mitingus, rinko parašus, darė spaudimą vyriausybei ir parlamentui, kad imtųsi aktyvesnių veiksmų ir pripažintų Lietuvą. Kai greitų veiksmų nebuvo, tai sausio 21 d. trys Prahos studentai pareiškė pripažįstantys Lietuvos nepriklausomybę, o pripažinimo raštą atsiuntė į Vilnių, vėliau tai pakartos ir Čekoslovakijos studentų parlamentas.

Labai asmeniškais prisiminimais pasidalijo ir Č. Okinčicas. Jis prisiminė matytą per televiziją kovą tarp Čekoslovakijos ir SSRS ledo ritulio varžybose 1969 m. po Prahos pavasario, kurio  lyderis Aleksandras Dubčekas buvo žinomas to meto Lietuvos visuomenei. Č. Okinčicas tuomet buvo moksleivis ir po garsiųjų ledo ritulių varžybų, kuriose nugalėjo Čekoslovakija,  mokykloje sienlaikraščiuose iškabino Čekoslovakijos vėliavas, ir šis žingsnis turėjo pasekmių jam baigiant mokyklą. Su Prahos pavasario herojumi A. Dubčeku Č. Okinčicas susitiko 1991 m. sausio 16 d., kai jam, trečiajam užsienio piliečiui, buvo leista pasakyti kalbą Čekoslovakijos parlamente. Jis Prahoje lankėsi ir vasario 11 d. po įvykusio plebiscito Lietuvoje, susitiko šių vizitų metu ir su prezidentu V. Havelu, kuriam tiesiogiai perteikė padėtį Lietuvoje.
Savo prisiminimais pasidalijo ir ilgą laiką gyvenęs Prahoje poetas Almis Grybauskas. Jis prisiminė, kaip 1990 m. vasarą, po V. Landsbergio ir V. Havelo susitikimo gegužės mėnesį, gavo specialią užduotį užmegzti artimesnius ryšius su vyriausybės ir parlamento nariais. Tuomet pasikvietęs jį V. Landsbergis padavė 50 svarų sterlingų ir išsiuntė į Prahą. Poetas apgailestavo, kad pinigai „ištirpo“ greičiau, nei pavyko ryšius užmegzti.
Dalyvavę diskusijoje galėjo susipažinti ir su paroda, skirta Čekoslovakijos oficialiai ir visuomenės pozicijai atskleisti.
Kviečiame pasižiūrėti šios diskusijos įrašą.

Gedimino ZEMLICKO nuotraukose – diskusijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje akimirkos

IMG_2025 01 21_disk. prez
Iš kairės į dešinę: Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje darbuotoja Laura Vancevičienė, Prahos Karolio universiteto doc. Lubošas Švecas, buvęs LR ambasadorius Čekijoje L. Talat-Kelpša, Vilniaus universiteto doc. dr. D.Bukelevičiūtė ir Nepriklausomybės akto signataras Č. Okinčicas

2025 01 21 disk A.Grybauskas
Doc. dr. D. Bukelevičiūtė ir poetas A. Grybauskas

2025 01 21_ LSv ir DB prie stendu
Parodos autoriai doc. L. Švecas ir doc. dr. D.Bukelevičiūtė prie stendų apie Čekoslovakijos paramą Lietuvos kovai

2025 01 21 disk bendra
Diskusijos dalyvių vertinimai ir prisiminimai

Rašyti komentarą