Ankstyvą 2019 m. birželio 19-osios rytą grupė Lietuvos ir Čekijos draugijos narių patraukė Kauno link. Savo vizitą pradėjome Pažaislyje. Juk Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Sutikusi būti mūsų gide po Pažaislį istorijos tyrinėtoja Vida Slyvka atvėrė mums daug naujo apie atsiskyrėlišką kamaldulių gyvenimą, buitį, užsiėmimus. Ji praskleidė užuolaidą ir į asmenines Pacų šeimos paslaptis. Ilgai visi ginčijomės, ar moralu buvo šalyje siaučiant sunkmečiui pradėti tokias brangias ir prašmatnias statybas. Ką Pažaislis reiškė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui: didelį jo pamaldumą, siekį užmiršti šeimos, palaidojusios aštuonių savaičių kūdikį ir daugiau nesulaukusių palikuonių, tragediją, egocentrišką norą užsitikrinti sau ir savo šeimai rojaus prabangą ir kitame pasaulyje ar tik paviršutinišką įgeidį pritapti prie tuometinės „aukštosios mados“, nes kiekviena garsi giminė tais amžiais laikė savo pareiga funduoti maldos namų statybą? Į visus šiuos klausimus naršydami po muziejaus eksponatus, vienuolyno rūsiuose įrengtas kriptas ieškojome, bet taip ir neradome atsakymų. Amžiams bėgant Pažaislio vienuolynas išgyveno ir daug tragedijų. Carinės Rusijos laikais kamalduliai prievarta buvo ištremti į Mogiliovo sritį, Pažaislyje apsigyveno ortodoksų vienuolės, o katalikiška bažnyčia paversta ortodoksų maldos namais. Išvykdamos vienuolės į Rusiją išsivežė ir neįkainojamą flamandų meistrų darbą – Švč. M. Marijos atvaizdą, vadintą „Gražiosios Meilės Motinos“, o kartais „Kamaldulių Dievo Motinos” vardu. Šiandien vienuolyne šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Joms ir turime dėkoti už ikonos sugrąžinimą į Lietuvą. Po ilgų tyrimų ir restauracinių darbų „Kamaldulių Dievo Motinos” paveikslas vėl puošia Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios centrinį altorių. Seserys kazimierietės siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms.
Taip Pažaislyje daugiau nei prieš dvidešimt metų prieglobstį rado ir muzikos festivalis. Šiuo metu jis vyksta ir kitose Kauno koncertinėse erdvėse, kviečia įvairių muzikos žanrų atlikėjus iš viso pasaulio. Šią vasarą jau XXIV Pažaislio muzikos festivalis į savo programą įtraukė ir garsų čekų styginių kvartetą EPOQUE QUARTET. Talentingi, didelę sceninę patirtį turintys atlikėjai iš Prahos birželio 19-ą dieną koncerto Kauno rotušėje metu greta klasikinių kvartetų atliko ir džiazo bei roko prieskonį turinčius kūrinius. Baigiamiesiems muzikos akordams nuskambėjus, dar ilgai salę drebino susižavėję klausytojų šūksniai ir plojimai. Pirmieji atlikėjams dėkojo koncerto rėmėjai – Čekijos Respublikos ambasada bei Lietuvos ir Čekijos draugija. Ambasadorius Vytas Korseltas (Vít Korselt) spaudė muzikantams rankas, linkėdamas jiems kūrybinės sėkmės. Lietuvos ir Čekijos draugijos vardu gėles kvarteto dalyviams įteikė jaunasis čekų kultūros bičiulis draugijos nario Vytenio Bukotos sūnus Kristupas.
