2022 m. kovo 30 d. Prahoje Karolio universitete įvyko tarptautinė konferencija „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis, 1921–2021“. Konferencija iškilmingai atidaryta dalyvaujant visų trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkams, Čekijos Respublikos Atstovų rūmų bei Senato pirmininkams bei Karolio universiteto prorektorei. Susitikimas įvyko esant įtemptai geopolitinei situacijai, tad Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti oficialūs asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad istorijos įvykiai dažnai būna pamokantys, vertinant šios dienos aktualijas, ne kartą minėtas Ukrainos siekis kovoti už taiką ir nepriklausomybę. Atstovų rūmuose Baltijos šalių ir Čekijos parlamentų pirmininkai pasirašė deklaraciją, kuria ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų apginta tarptautinė tvarka, įskaitant suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, pagerbė Jano Palacho atminimą. Oficialiems asmenims pasveikinus konferencijos dalyvius bei atidarius parodą, Karolio universitete buvo surengta atskira programa.
Konferencijoje istorikai ir baltistai analizavo ir pristatė aktualiausius šių dienų tyrimus ir problematiką, siekdami atskleisti Baltijos šalių ir Čekoslovakijos (Čekijos) ryšius.
Svarbiausius daugiašalių santykių istorinius lūžius pristatė žymiausias čekų istorikas, pašventęs savo karjerą Baltijos šalių istorijos tyrimams, Karolio universiteto docentas Lubošas Švecas. Lietuvai šioje konferencijoje atstovavo Vilniaus universiteto docentė, Lietuvos ir Čekijos draugijos narė Dalia Bukelevičiūtė, atskleidusi šimtmečio minėjimo ištakas, t. y. politines vingrybes, abejones, atidėliojimą, siūlymus išlaikyti vientisą ir nedalomą Rusiją, Lietuvos interesus stiprinti valstybingumą 1918–1921 m. ir kitas aplinkybes, lėmusias Čekoslovakijos vyriausybės apsisprendimą pripažinti Lietuvą kartu su Latvija ir Estija de facto ir de jure 1921 m. gruodžio 29 d.
Renginyje Estijai atstovavo Talino universiteto docentas Magnus Ilmjärv, kuris atskleidė visų šių keturių valstybių bendradarbiavimoaplinkybes pasitinkant Miuncheno susitarimą ir jo rezultatus, nulėmusius Europos teritorijų perdalijimą 1938 m. Savo darbo rezultatais ir aktualijomis pasidalijo Prahos universiteto baltistai latviai doc. Kristine Ante, mgr. Pavel Štoll, lietuvių kalbos ir istorijos tyrinėtojas doc. Ilja Lemeškin, lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtoja mgr. Geda Sabaitienė, Brno Masakyko universiteto baltistikos katedros vadovas doc. Vaidas Šeferis, čekų ir estų draugijos atstovė estė Iivi Zajedova, bei keletas jaunų studentų, kurie dar tik pradeda savo mokslinę karjerą. Norėtųsi išskirti doc. Ilja Lemeškino entuziazmą, su kuriuo mokslininkas nenuilsdamas tyrinėja senuosius istorinius raštus (įrašus, paminėjimus) ieškodamas įrodymų apie lietuvių ir čekų ryšius viduramžiais ir naujaisiais laikais. Prahoje ir Brno dirbantys baltistai palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos mokslinių tyrimų institutais, universitetais, įvairiomis organizacijomis, tad jaučiamas nuolatinis emocinis ir mokslinis ryšys tarp Čekijos ir Lietuvos.
