Kokios gi jos, 2021-ųjų Kalėdos? Šaltos, baltos, linksmos ar truputį liūdnos, ilgesingos? Iš viešnagių čekų šeimose, pasakojimų, senų filmų prisimename, kokia tai svarbi šventė ir mūsų draugams, ir mums patiems. Labai panaši, bet ir su daugybe savų tradicijų. Į Čekiją švytinti kalėdinė eglutė atkeliauja XVIII a. pradžioje, iš pradžių į aukštuomenės pilis ir rūmus, o vėliau ir į paprastų žmonių namus. Kalėdų prakartėlė atsiranda dar anksčiau – laikoma, kad ji pirmąkart buvo įrengta 1560 metais šv. Klimento bažnyčioje Prahoje. Gruodžio 24-ąją čekų šeimos renkasi šventinei vakarienei (štědrý večer), mūsų kūčių atitikmeniui. Eglutė jau papuošta, po ja gražiai sudėtos dovanėlės. Pagrindiniai patiekalai – žuvienė, keptas karpis su bulvių salotomis, tradiciniai saldumynai, ant stalo padedama tuščia lėkštė nelauktam svečiui. Po vakarienės džiaugiamasi dovanėlėmis, kurias slapčia atneša ne Kalėdų senelis, o kūdikėlis Jėzus, čekiškai Ježíšek. Lietuvos ir Čekijos draugijos senbuviai prisimena, kaip keletą kartų dar gerokai prieš pandemiją bandėme atkurti senąsias Kalėdų švenčių tradicijas, pasigaminti senovinių čekų patiekalų, pasimokyti čekiškų kalėdinių giesmių ir dainelių. Šių dienų realijos verčia su ilgesiu prisiminti tuos susibūrimus Vilniaus universiteto kavinėje, Muzikos ir teatro akademijoje, išradingumą ir entuziazmą, su kuriais ėmėmės tų darbų. Tikėkimės ir palinkėkime sau ir kitiems, kad draugija įveiks pastarųjų metų ribojimus ir išbandymus. Juk mokame džiaugtis tuo, ką pasiekėme profesinėje ir visuomeninėje veikloje, meninėje kūryboje, kuo praturtinome vieni kitus. Tad Kalėdų šviesos ir stiprybės visiems!
Su artėjančiomis šventėmis Lietuvos ir Čekijos draugijos narius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Edmundas Pupinis:
Viršelyje atvirukas iš aukro.cz