JONAVOJE ĮTEIKTA PRANO DOVALGOS PREMIJA VERAI KOCIANOVAI, ATIDARYTOS PARODOS

lapkričio 15, 2021 Naujienos Komentarų nėra

2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos ir Čekijos draugija suorganizavo kelionę autobusu į Jonavą, kuri tampa vienu iš  ryšių su Čekijos Respublika  plėtojimo centrų. Šį kartą mieste vyko net keli renginiai, patraukę nemažą visuomenės dėmesį. Pakeliui užsukome į Pabartonių kaimą, kuriame Prano Dovalgos gimtinę primena atminimo akmuo. Kaimelis mažas, jo net nėra žemėlapiuose, todėl net naudojantis navigacine sistema jo surasti nepavyko. Padėjo P. Dovalgos giminaitis Vytautas Dovalga, kurio automobilį sekdami radome ieškomą objektą. Prieš porą valandų čia jau buvo atvykęs Čekijos Respublikos ambasadorius Vytas Korseltas (Vít Korselt), todėl susirinkę giminaičiai dar nebuvo išsiskirstę. Su jais pabendravome, nusifotografavome atminimui. Buvusi P. Dovalgos šeimos sodyba stovėjo gražioje Neries upės pakrantėje, ją supo medžių alėjos. Šiandiena senųjų pastatų jau nėra,  jų vietą žymi lauko riedulys su užrašu apie P. Dovalgą. Uždegę žvakutes ir padėję gėlių, patraukėme į Jonavą.

Jonavos miesto bibliotekos rūmuose buvo atidaryta dokumentų ir nuotraukų paroda, skirta P. Dovalgai. Vytautas Dovalga ambasadoriui glaustai pristatė parodos eksponatus. Vėliau P. Dovalgos 110-jų gimimo metinėms skirtame renginyje kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė,  ambasadorius Vytas Korseltas, P. Dovalgos giminaičiai Vytautas Dovalga ir Jonas Martinaitis, P. Dovalgos premijos komisijos nariai Dalia Bukelevičiūtė ir Algis Mikša, žurnalo „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venskūnas, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas  Algirdas Vaclovas Valiulis, muzikinė grupė atliko kelis nuotaikingus kūrinius. Toliau pagal programą buvo pagerbta 2021 metų P. Dovalgos premijos  laimėtoja čekų vertėja Vera Kocianova. Jai ši premija paskirta už rašytojo Alvydo Šlepiko knygos ,,Mano vardas Marytė“ vertimą į čekų kalbą. Pati V. Kocianova renginyje nedalyvavo,  jos kalba susirinkusiems buvo perduota nuotolinės komunikacijos priemonėmis. Laureatė gražia lietuvių kalba padėkojo už premijos skyrimą, pasidalijo  lietuvių rašytojų kūrinių vertimo į čekų kalbą planais. Po to apžiūrėjome plakatų, skirtų 1989 m. Čekoslovakijos Aksominei revoliucijai, parodą.

Kelionės maršrutas  iš Vilniaus į Jonavą driekėsi per Elektrėnus, Žaslius, Ruklą. Pravažiavus Žaslius, didelė dalis kelio vingiuoja kairiąja Neries pakrante, kai kuriose vietose matyti jau be vandens žvejybos tvenkiniai, nedideli, bet vaizdingi panerio miestelių ir jų apylinkių vaizdai. Ne visi keliautojai buvo važiavę šiuo keliu, tai turėjo progą pamatyti gražias Neries pakrantes. Sigita Švedienė buvo iš anksto parengusi medžiagą apie Jonavai svarbias miesto vietas, todėl, vadovaudamiesi šia medžiaga, jas aplankėme. XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, viena gatvė vedė į Kėdainius. Ties Jonava per Nerį buvo brasta, apie kurią buvo rašyta 1373 m. „Livonijos kronikoje“. 1835 m. per Jonavą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos pašto traktas, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, o 1842 m. per Nerį veikė keltas. 1871 m. per Jonavą, Liepojos-Romnų geležinkelio trasa, važiavo pirmasis traukinys.
Miesto centre, eismo žiedo viduryje, nuo  11 m aukščio nerūdijančio plieno bokšto atvykusiuosius į Jonavą sveikina menininko S. Žirgulio sukurtas miesto  sergėtojas Jonas. Bokšto apšvietimas įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais, tačiau dienos metu jo skleidžiamo apšvietimo negalėjome pamatyti.

Pakeliui praėjome Jonavos krašto muziejui priklausanti senosios arklių pašto stoties centrinį pastatą (stotis baigta statyti 1835 m), kuriame nuo 1993 m. įkurti dailės, etnografijos, istorijos skyriai. Santarvės aikštėje, apžiūrėjome rudenį jau neveikiančius fontanus ir paminklą vienam žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkui, kultūros veikėjui Abraomui Kulviečiui, kuris gimė apie 1510 m. Jonavos rajono Kulvos kaime. 2010 m. minint Lietuvos 1000 metų ir A. Kulviečio 500–sias gimimo metines Jonavoje, Santarvės aikštėje, jam buvo atidengtas paminklas. Apžiūrėjome Jonavos miesto senosiose kapinėse įkurtą Ramybės skverą, gydytojo, prozininko, vertėjo Jeronimo Ralio (1876 – 1921) ir kitus išlikusius paminklus. Miesto centre dominuoja Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Kaip jau dabar įprasta, darbo dienomis bažnyčia užrakinta. Vis dėlto, užėjus į kleboniją, pavyko sutikti bažnyčios vikarą, kuriam paliepus bažnyčia buvo atrakinta ir galėjome apžiūrėti ne tik jos vidų, bet ir rūsiuose esančius palaidojimus. Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1750 m. Manoma, kad pagal Lauryno Gucevičiaus projektą 1791–1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti. Dabartinė bažnyčia klasicistinė, dvibokštė, trijų navų, stačiakampio plano. 1827 m. vienuoliai iš Jonavos buvo iškelti ir vienuolyno pastatuose apgyvendinti kareiviai, o vienuolynas 1832 m. uždarytas. Bažnyčios rūsyje palaidoti vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1737–1794 m.), Lietuvos didžiojo etmono Simono Martyno Kosakovskio (1741–1794 m.), generolo Juozapo Antano Kosakovskio (1772–1842 m.) ir kiti palaikai. Prasidėjus Kosciuškos sukilimui, 1794 m. balandžio 24 d. dėl Rusijos politikos palaikymo S. M. Kosakovskis buvo sukilėlių pakartas Vilniaus rotušės aikštėje. Iš toliau apžiūrėjome buvusios Didžiosios sinagogos pastatą, kuriame pokario laikotarpiu buvo įrengta duonos kepykla. Žydai Jonavoje (1941 m.) sudarė apie 80 proc. miesto gyventojų, o Jonavoje veikė 7 sinagogos. Pasižvalgę po svarbesnes Jonavos vietas, pavargę, bet kupini įspūdžių, pasukome į namus.

A.V.V.

Screenshot 2021-11-15 at 18.15.48
Prie Abraomo Kulviečio paminklo Jonavoje

Screenshot 2021-11-15 at 18.13.41
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai kartu su Prano Dovalgos giminaičiais prie atminimo akmens Pabartonyse

Screenshot 2021-11-15 at 18.16.40
Parodos atidaryme  – Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė (antra iš
kairės) ir Čekijos ambasadorius Vytas Korseltas

Rašyti komentarą