KAUNE IEŠKOJOME LIETUVIŲ IR ČEKŲ KULTŪROS SĄSAJŲ (ATNAUJINTA)

gruodžio 11, 2022 Naujienos Komentarų nėra

Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai 2022 m. lapkričio 18 d. lankėsi Kaune, norėdami iš arčiau  susipažinti su čekų kultūros sąsajomis su šiuo miestu. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas doc. dr. Vaidas Petrulis sutiko pasidalyti savo mokslinių tyrimų rezultatais ir įžvalgomis, atskleidžiančiomis Čekijos miestų ir Kauno miesto architektūros sąsajas. Jo surinktais duomenimis, XX a. pirmoje pusėje (iki II pasaulinio karo) mokslus Čekijoje baigė devyni Lietuvos būsimieji architektai ir inžinieriai. Jie daugiausia studijavo aukštosiose technikos mokyklose Prahoje ir Brno čekų ir vokiečių kalbomis. Prahoje mokėsi Vsevolodas Kopylovas, Steponas Stulginskis, Jonas Kadžys, Jurgis Mankevičius, Raymondas Kaunackis ir Romualdas Voitkevičius, o Brno  mieste – Eugenijus Račiūnas, Alfonsas Barauskas, Abe Aizikevičius. Čekiškos architektūros, inžinerijos, medžiagų panaudojimo idėjos ilgainiui su sugrįžusiais į Kauną asmenimis pradėjo skverbtis ir laikinojoje Lietuvos sostinėje projektuojant ir statant naujus objektus. Tiesa, tuometinė Čekoslovakija nebuvo išskirtinė, nes idėjų, patirties kaip kurti miestą, valstybinius ir privačius pastatus, buvo semiamasi iš daugelio Europos šalių.
V. Petrulis, atlikęs mokslinius tyrimus, pasidalijo savo įžvalgomis, kad tarpukario Kauno architektūroje esama tiesioginių sąsajų su čekų architektūra. Jis išskiria net šešias architektų darbų sąsajas, pavyzdžiui, nemažai bendrumo galima rasti tarp Felikso Vizbaro ir Josefo Gočaro, Vytauto Landsbergio ir Ernst Weisner, Arno Funko ir Bohuslavo Fukso darbų. Vienas iš moderniosios architektūros tarpusavio sąsajų pavyzdžių yra Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika, pradėta statyti 1930 m. ir projektuota architekto Karolio Reisono, bei Šv. Vaclavo bažnyčia Prahoje, pastatyta 1930 m. ir projektuota Josefo Gočaro. Abiejuose statiniuose gelžbetonis naudotas kaip statybos pagrindas, sieja modernybė ir jos pritaikymas bažnyčiai kaip maldos namams. Taip pat V. Petrulis atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir Čekoslovakija po I pasaulinio karo atsikūrė kaip nepriklausomos valstybės ir abiejų šalių architektai stengėsi išreikšti patriotizmą architektūrinėmis priemonėmis, kūrėsi vadinamasis nacionalinis stilius, kurio atstovu Čekijoje yra laikomas Pavelas Janakas, turėjęs savo idėjų pasekėjų ir Lietuvoje.
Po pažinties su Kauno miesto architektūra draugijos narius mielai sutiko Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai. Jie parodė turimą ginklų, taip pat įsigytų iš tuometinės Čekoslovakijos, kolekciją. Tarpukario Lietuva palaikė glaudžius ryšius su  „Škoda“, „Zbrojovka“, ČKD  ir kitomis Čekoslovakijos firmomis, iš kurių įsigydavo ne tik ginklų, bet ir kitos karinės technikos. Šiame muziejuje  pradėjo dirbti muziejininku  neseniai istorijos mokslų daktaro laipsnį Prahoje įgijęs čekas Jindržichas Čeladinas (Jindřich Čeladin), tad tikimės, kad čekų ir lietuvių ryšiai muziejuje bus giliau tyrinėjami.

Doc. dr. DALIA BUKELEVIČIŪTĖ

20221118_Kauno kat
Iš kairės: draugijos nariai Gražina Rėgalienė, Algirdas Vaclovas Valiulis ir architektūros tyrinėtojas Vaidas Petrulis Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje

20221118_Kaune trys
Išvykos dalyviai Kaune


Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė Dalia Bukelevičiūtė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas Jindržichas Čeladinas (Jindřich Čeladin)

sv. Vaclavo bažnyčia turizmas.lt
Šv. Vaclavo bažnyčia Prahoje (kairėje) ir Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika

Kano karo muz gr DSC_7000-2
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Kaune muziejuje DSC_6984-2
Pasakoja muziejaus darbuotojas Jindržichas Čeladinas (kairėje)

Kaune prie muziejausDSC_6978-2
Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus

Rašyti komentarą