Šiltos ir žalios, šviesios ir žvaigždėtos vėl ateina Velykos – viltis, atgimimas, pasitikėjimas savimi ir pasauliu. Tai jaučia ir lietuviai, ir čekai, susikaupdami Velykų rimčiai ir džiaugsmui, atsiduodami šventiškai šėlionei, per amžius puoselėtai liaudiškai tradicijai.
Já jsem malý králíček,
nesu trochu kytiček.
Jeden svazek daruji
a zdravíčko popřeji.
Velikonoce jsou tu zas,
ať se daří nejen tento čas.
Krásné Velikonoce Vám přeji,
buďte stále zdrávi, –
sakoma vienoje iš begalės šmaikščių velykinių dainelių. Be jų neapsieina nei zyliojantys su šventinėm rykštelėm ir reikalaudami išpirkų, nei kiaušiniautojai, nei linksma šeimos užstalė, kur vaikai lygūs su suaugusiais, kur šventė – ne tik pyragas, skanuolis zuikutis ar dailus margutis. Svarbiausia – tarpusavio dėmesys, meilė ir pagarba vienas kitam, kurių čia paisoma nuo neatmenamų laikų.
Linksmos pavasario šventės, žvalios sveikatos ir tvirtų margučių, mieli kolegos!
Romano MILIAUSKO nuotrauka