Lietuvos ir Čekijos draugijos bei Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos iniciatyva pirmą kartą buvo surengtas vargonų muzikos koncertas Marijampolėje. Rugsėjo 29 dieną po vakarinių Šv. mišių Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje koncertavo čekų vargonininkė Petra Kujalová, atlikusi J. S. Bacho, B. Martinů, M. Duruflé ir P. Ebeno kūrinius. Įžanginį žodį tarė ir susirinkusiuosius pasveikino draugijos pirmininkė Dalia Bukelevičiūtė, po koncerto vargonininkę pasveikino ir klebonas kun. Giedrius Bakūnas.
Koncerto dieną draugijos nariai lankėsi Marijampolėje, nes buvo siekiama susipažinti su krašto istorija, paveldu ir dalyvauti čekų atlikėjos vargonų koncerte. Pirmasis, gana ilgokas sustojimas buvo Rygiškių Jono gimnazijoje, kuri savo auklėtiniais garsina ne tik Sūduvos kraštą, bet ir visą Lietuvą. Gimnazijoje įkurtas muziejus, kuriame saugoma įvairi informacija, laiškai, nuotraukos ir leidiniai, susiję su šios gimnazijos istorija. Muziejaus vedėja apžvelgė Marijampolės miesto istoriją, supažindino su gimnazijos veiklos istorijos ekspozicija, muziejaus įkūrimo ištakomis. Ji papasakojo, kokiomis aplinkybėmis Rusijos imperijoje buvo įkurta 1867 m. berniukų gimnazija, kaip jie čia gyveno, mokėsi ir buvo auklėjami. Akcentuotas auklėtinių noras saugoti savo gimtąją lietuvių kalbą, burtis į kuopeles, stengiantis atsispirti carinei valdžiai ir siekiant išsaugoti lietuviškas šaknis. Tais laikais, taip pat Nepriklausomos Lietuvos metais tai buvo viena iš geriausių Lietuvos gimnazijų, išugdžiusių žymius Lietuvos valstybės veikėjus, kurie įnešė svarų indėlį į Lietuvos valstybingumo, lietuvybės ištakų idėjų brandą, kultūros vystymąsi. Žymiausi iš jų – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Algirdas Julius Greimas, Petras Kriaučiūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, palaimintasis Jurgis Matulaitis ir daugelis kitų. Priminta, kaip 1920 m. gimnazijai buvo suteiktas Rygiškų Jono vardas, tai iškilaus kalbininko Jono Jablonskio slapyvardis (šis jos vardas panaikintas 1940 m., o 1992 m. vėl sugražintas). Ekskursijai baigiantis, draugijos narys akademikas profesorius Algirdas Valiulis muziejui padovanojo savo knygą ir drauge su pirmininke Dalia Bukelevičiūte pasirašė muziejaus svečių knygoje.
Šioje gimnazijoje veikia ir rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, kuriame taip pat apsilankėme. Su šio muziejaus vedėja daugiausia diskutavome apie jo rašytinį palikimą ir išleistas knygas, aplinką, t. y. žmones su kuriais poetas daugiausia bendravo, jo gyvenimo įpročius bei kasdienybę dirbant Vilniuje sovietinės okupacijos metais. Susidomėjimo sulaukė jo meilės ir vedybų istorija, atsisakius kunigystės.
Draugijos nariai apsilankė ir Marijampolės marijonų vienuolyne, kuris įkurtas atvykusio čionai 1750 m. čeko vienuolio marijono Adalberto Vaitiekaus Stracho iniciatyva. Vienuolyne šiuo metu veikia ir prelato Jurgio Matulaičio muziejus, su kuriuo supažindino charizmatiškasis muziejaus vedėjas Arūnas Kapsevičius. Jis labai emocionaliai papasakojo apie arkivyskupo gyvenimui ir veiklai atskleisti skirtą ekspoziciją, supažindino su Jurgio Matulaičio studijomis Varšuvoje, Peterburge ir Freiburge, veikla Varšuvoje, Peterburge, Vilniuje ir Kaune. Arkivyskupas 2007 metais paskelbtas palaimintuoju. Jo palaikai ilsisi Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje.
Pažintį su Sūduvos kraštu baigėme lankydamiesi prezidento Kazio Griniaus muziejuje ir advokato Andriaus Bulotos namuose, kurie yra atnaujinti, parengta ekspozicija ir atviri lankytojams. Su šių iškilių žmonių gyvenimu, veikla, asmenybių bruožais, indėliu į Sūduvos kraštą ir Lietuvos istoriją supažindino muziejininkas Tomas Kukauskas. Kazio Griniaus politinė veikla yra plačiai žinoma, tad daugiau dėmesio skirta jo asmeniniam gyvenimui, jo santuokoms ir vaikų likimui aptarti. Taip pat akcentuotas jo indėlis į Marijampolės miesto visuomeninę veiklą. Advokatas A. Bulotа 1907-1912 m. buvo Rusijos II ir III Valstybės Dūmos deputatas nuo Suvalkų gubernijos, visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nuo 1918 iki 1940 m. gyveno ir dirbo Marijampolėje. Jis yra kiek mažiau žinomas plačiajai visuomenei, tačiau jo indėlis į krašto ir valstybės istoriją yra neabejotinai svarbus. Draugijos nariai taip pat buvo supažindinti su jo šeimos ir rašytojos Žemaitės bičiulystės istorija.
Ieškosime ir daugiau įdomių istorinių, ypač tarp jų čekiškų, akcentų, keliaudami Sūduvos ir kitų regionų keliais. Lauktume jūsų siūlomų maršrutų, nuorodų, pastebėjimų būsimosioms išvykoms.
Dr. VITALIJA MIEŽUTAVIČIŪTĖ
Prieš koncertą įžanginį žodį tarė Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė Dalia Bukelevičiūtė
Iš kairės: D. Bukelevičiūtė, klebonas kun. Giedrius Bakūnas ir vargonininkė čekė Petra Kujalová
Grupė Lietuvos ir Čekijos draugijos narių su klebonu G. Bakūnu ir vargonininke P. Kujalova
Kitų Lietuvos ir Čekijos draugijos narių susitikimų Marijampolėje akimirkos, 2023 m. rugsėjo 29 d.
Mildos Mardosaitės, Gyčio Juškos ir Algirdo Vaclovo Valiulio nuotraukos