2023 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademija pakvietė visus norinčiuosius susipažinti su nauja akademiko Algirdo Vaclovo Valiulio knyga plačiajai visuomenei „Technologijų spindesys ir grimasos“. Akademikas visą savo gyvenimą paskyrė technologijos mokslų tiriamajai ir pedagoginei veiklai, yra parašęs daugiau nei dvidešimt vadovėlių ir kelias dešimtis mokslo straipsnių. Mokslinės stažuotės ir projektai įgalino pažinti ir Čekijos mokslininkus bei šios šalies pažangą technologijų, medžiagų inžinerijos srityse. Greta gausios visuomeninės ir ekspertinės veiklos A. V. Valiulis aktyviai dalyvauja Lietuvos ir Čekijos draugijos veikloje, jai vadovavo 2017–2021 metais. Būrelis Lietuvos ir Čekijos draugijos narių atėjo ir į savo kolegos knygos sutiktuves.
Knygos pristatyme dalyvavę akademikai Gintautas Tamulaitis ir Arvydas Virgilijus Matulionis pasidžiaugė, kad sudėtingi technikos, mechanikos dėsniai yra populiariai paaiškinami, aprašyti sklandžia lietuvių kalba, tad ši knyga turėtų patraukliai ir suprantamai populiarinti mokslą Lietuvoje. Akademikai siūlė permąstyti, kokioje aplinkoje gyvena šiandieninis žmogus – kai jį supa labai sparti technologijų pažanga, nuolat atsiranda naujovių ir inovacijų, o tai ne tik palengvina gyvenimą, bet ir skatina nuolat siekti pelno, vartoti, vartoti, vartoti…
Susitikime autorius atkreipė klausytojų dėmesį į tai, kad technologijų raida yra nuolatinis žmogaus veiklos ir proto rezultatas: „Nuo pat pradžių žmogus egzistavo priešiškoje aplinkoje ir turėjo panaudoti savo protą kovoje dėl išgyvenimo. Gamta žmogui nesuteikė natūralios apsaugos, tokios kaip pūkai, plunksnos, plaukai ar kokio nors kiauto tinkančio apsisaugojimui nuo oro ar kitų negandų. Neapdovanojo jo ir jėga, greičiu, uosle ar regėjimu, plėšriais nagais ar nasrais. Žmonėms išgyventi nuolat reikėjo maisto, aprangos ir būsto“. Pirmosiomis technologijomis yra laikomos adatos, ylos, lanko ir strėlės išradimai, ilgainiui išgyvenę virsmą ir pažangą. Visa knyga skiriama XX-XXI a. technologijoms pristatyti – branduolinė aušra (branduoliniai ginklai ir laivai, branduolinės katastrofos), chemijos proveržis (tekstilės raidos pažanga, pesticidai, polimerai, biologinis ginklas), genetiškai modifikuoti organizmai (modifikuoti augalai, dirbtinė mėsa), elektronikos apsuptis (robotai, dronai, išmanieji būstai, išmaniosios dulkės). Taigi, pasak autoriaus, pažanga yra akivaizdi: „Žmonija, pasitelkdama technologijas, išmoko skaidyti atomus, nusiųsti į kosminę erdvę sudėtingą įrangą, stebėti tolimose galaktikose besiformuojančias planetas.“
Knygos pabaigoje autorius pateikia savąjį technologijų ir jų poveikio žmonijai vertinimą. Susirinkusiems į knygos pristatymą jis priminė, kad, pavyzdžiui, modifikuoti augalai pasižymi geresnėmis technologinėmis ir maistinėmis savybėmis, bet tuo pačiu turi antibiotinių savybių. Patekę į žmogaus organizmą, jie tikruosius antibiotikus gali padaryti ne tokius veiksmingus. Kitas pavyzdys – išmanieji būstai gali sujungti daug atskirų procesų, kuriuos anksčiau turėjo atskirai valdyti žmogus, tačiau tuo pačiu metu išmaniųjų būstų naudojimas gali kėsintis į privatų žmogaus gyvenimą, turėti daug nesuvaldomos informacijos. Spartų technologijų vystymąsi jaučia kiekvienas žmogus, tad visi knygos skaitytojai turi galimybę permąstyti, kokiame pasaulyje šiandien gyvename ir koks yra svarbus žmogaus, jo proto ir sugebėjimų vaidmuo, siekiant technologinės pažangos.
Doc. dr. DALIA BUKELEVIČIŪTĖ
