Tarptautinis Rokiškio vargonų muzikos festivalis čia dirbusio ir kūrusio čekų muziko Rudolfo Lymano (Rudolf Liehmann, 1855-1904) atminimui turi gražias tradicijas ir šiemet vyksta jau 25-tą kartą. Prie jo įkūrimo yra dosniai prisidėję Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai dr. Gediminas Kviklys, dr. Janina Balsienė, doc. Danutė Palionytė. Kviečiame visus galinčius atvykti į Rokiškio festivalį 2024 m. rugsėjo 15 d. (sekmadienį) 15 val. Čia, Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, rengiamas čekų atlikėjo Jano Koprivos (Jan Kopriva) vargonų rečitalis.
Festivalio išvakarėse kilo mintis pakalbinti vienus iš festivalio sumanytojų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentą, vargonininką Gediminą KVIKLĮ ir buvusią Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkę dr. Janiną BALSIENĘ.
Kaip žinoma, draugija veiklą atnaujino 1991 m., o 1993 m. po Čekoslovakijos valstybės skilimo ėmė veikti kaip Lietuvos ir Čekijos draugija. Janina Balsienė 1993 m. buvo išrinkta draugijos pirmininke ir kartu pradėjo dirbti Čekijos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (ambasada nuo 1994 m.), buvo atsakinga už kultūrinių ryšių plėtrą. Realizuojant draugijos tikslus ir misiją, numatytus įstatuose, buvo apsispręsta, kad reikia ne tik propaguoti čekų kultūrą, bet ir patyrinėti, kas Lietuvą sieja su Čekija, o sąsajos galimos per istoriją, diplomatiją arba ryšius tarp žmonių. Ieškodama praeities sąsajų, keliaudama po Lietuvą, J. Balsienė susipažino su Rudolfo Lymano anūke Aleksandra Kondrotiene, kuri papasakojo apie R. Lymano veiklą Rokiškyje. Čekų vargonininko istorija buvo įdomi ir mažai kam girdėta. Plačiau žr. str.: Kęstutis Mikeliūnas. Čekų muzika Lietuvoje, „Čekija-Lietuva“, 2001 (nr.1-2), p.45, kurio autorius, keletą metų vargonavęs Rokiškyje, pažinojo R. Lymano dukrą ir anūkę.
Čekų muzika jau kelis dešimtmečius buvo patraukusi ir Lietuvos konservatorijos dėstytojo Gedimino Kviklio dėmesį. Jis pirmą kartą atvyko į Prahą būdamas dvidešimtmetis studentas 1966 m. Su grupe studentų ir dėstytojų (tarp kurių buvo ir Balys Dvarionas) jis lankėsi garsiajame Prahos pavasario festivalyje. Čekijoje tuomet jau buvo pakilimo laikotarpis, šalis gyveno Aleksandro Dubčeko permainų dvasia. Prahoje buvo jaučiamas, pasak G. Kviklio, labai ryškus skirtumas tarp to, kas tuo metu dėjosi Lietuvoje. Lietuvos konservatorijoje Leopoldo Mykolo Digrio iniciatyva buvo 1962 m. atkurta vargonininkų specialybė, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai. Po 1969 m. stažuotės Prahoje L. M. Digrys susižavėjo čekų vargonų muzika ir nuo 1970 m. pradėjo kviestis čekų vargonininkus į Vilnių. Buvo atvykęs žymus kompozitorius ir vargonininkas Prahos muzikos akademijos dėstytojas Iržis Reinbergeris (Jiří Reinberger), taip pat 1973 m. lankėsi kompozitorius ir vargonininkas, Prahos Karolio universiteto dėstytojas Petras Ebenas (Petr Eben), su kuriuo pradėta artimiau bendradarbiauti. Tuo pat metu 1969–1970 m. G. Kviklys pradėjo specializuotis vargonų muzikoje ir atlikime. Kito ir Maskvos kultūros politika – buvo subrandinta idėja, kad vargonus reikia perkelti iš bažnyčių į koncertų sales ir tuomet vis daugiau žmonių galės paklausyti vargonų muzikos. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje vargonai atsirado Vilniaus filharmonijoje, buvo suremontuoti Vilniaus arkikatedroje, kur tuomet veikė paveikslų galerija, Kauno sobore, kuriame buvo įkurta vitražo galerija. Čekų firma “Rieger Kloss” įrengė vargonus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete ir Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurioje mokėsi groti vargonininkai, bet ji neveikė kaip bažnyčia. Rokiškio bažnyčia nebuvo uždaryta ir joje esančiais vargonais buvo grojama. Gediminui Kvikliui atmintyje yra išlikęs susitikimas 1971 m. ar 1972 m. su R. Lymano mokiniu vargonininku Petru Vinkšneliu Svėdasuose. Tačiau jis nepamena, kad būtų susitikimo metu kalbėta apie R. Lymaną ir jo veiklą. Tad tęsdamas savo muzikinę veiklą, G. Kviklys apie R. Lymaną sovietmečiu nieko nežinojo. R. Lymano įkurta vargonininkų mokykla buvo nežinoma, nei tarp vargonininkų, nei akademiniame pasaulyje nebuvo kalbama apie XIX a. pabaigoje Rokiškyje veikusią R. Lymano įkurtą vargonininkų muzikos mokyklą, nors joje mokėsi žinomi kultūros veikėjai Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis ir kiti. Pasak G. Kviklio, bažnytinės temos buvo nutylimos, mokantis Lietuvos muzikos istoriją, apie Juozą Naujalį ar Česlovą Sasnauską buvo žinoma, bet iš esmės tai buvo ir viskas.
G. Kviklys palaikė ryšius su Čekija, su savo studentais vykdavo į įvairius konkursus, o 1984 m. buvo mėnesiui išvykęs į stažuotę Prahoje. Po kelerių metų gavęs stipendiją, 1986–1987 m. jis stažavosi garsiojoje Prahos muzikos, teatro ir kino akademijoje. Buvo susitikęs su P. Ebenu bei kitais kompozitoriais. Taip pat nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio Prahoje gyveno lietuvių vargonininkė Giedrė Lukšaitė Mrázková, kuri visuomet išlaikė ryšius su Lietuvos vargonininkais. Maždaug nuo 1993 m. prie Lietuvos ir Čekijos draugijos būrėsi Lietuvos intelektualai, turėję kokių nors ryšių su Čekija, tad natūraliai prie draugijos prisijungė ir G. Kviklys. Abu pašnekovai prisimena, kaip smalsumo vedami 1995 m. rugsėjo 18 d. kartu su muzikologe Danute Palionyte nuvyko į Rokiškį, kur juos priėmė Rokiškio dekanas. Atvykę svečiai, pasitarę su dekanu, nusprendė peržiūrėti bažnyčios archyvą. Pasak J. Balsienės, jie buvo penkiese ir gal 4 ar 5 valandas vertė senus dokumentus, kol G. Kviklys sušuko: „Radau!“ Buvo aptikti daugiau nei šimtą metų menantys R. Lymano rašyti laiškai, dokumentai, natos, muzikos kūriniai. R. Lymanas tarsi sujungė tiltus: Čekija-Lietuva-muzika-vargonai- istorija-Rokiškis…. J. Balsienės teigimu, šie dokumentai mus paskatino „eiti giliau į tuos santykius“.
Draugijos nariai pradėjo tyrinėti rastus dokumentus ir kartu tarėsi, kaip reikėtų įprasminti R. Lymano vardą ir jo nuveiktus darbus. Šią idėją rėmė ne tik Čekijos ambasada Lietuvoje, bet ir labai daug palaikymo buvo sulaukta iš Rokiškio merų, savivaldybės, muzikos mokyklų, Rokiškio bažnyčios ir Rokiškio krašto muziejaus. Noras įprasminti R. Lymano vardą sutelkė labai daug žmonių, kuriems rūpėjo skleisti vargonų muziką, plėtoti Lietuvos ir Čekijos ryšius. Keletą metų jautėsi emocinis pakilimas, nes tai buvo nauja daugeliui kultūros veikėjų. G. Kviklys 1999 m. įkūrė R. Lymano vardo draugiją, kuri vienijo muzikus, atliekančius čekų kūrinius, prie jos vėliau prisijungė ir R. Lymano šeimos nariai.
Buvo kilusi mintis Rokiškio kolegiją pavadinti R. Lymano vardu, tačiau, prasidėjus reorganizacijai, šios minties buvo atsisakyta. R. Lymano vardas jau kiek vėliau, 2011 m., buvo suteiktas Rokiškio muzikos mokyklai. Buvo apsispręsta, kad R. Lymano atminimą geriausiai įprasmintų pati vargonų muzika. G. Kviklys patyrinėjo Rokiškio bažnyčios vargonų būklę ir įsitikino, kad jie veikia neblogai, išskyrus keletą registrų. Pirmieji vargonų muzikos koncertai įvyko Rokiškio bažnyčioje ir Rokiškio kolegijoje, juose ne kartą koncertavo ir pats G. Kviklys, į koncertus atvykdavo Čekijos Respublikos ambasadoriai. 2000 m., minint R. Lymano 145-ąsias gimimo metines, buvo pradėti rengti festivaliai, tikintis, kad koncertai vyks keletą dienų, kad būtų galima pasikviesti įvairių atlikėjų iš Aukštaitijos, Lietuvos ir iš Čekijos. Atlikėjai iš Čekijos buvo kviečiami pagal turimus asmeninius ryšius, tarpininkaujant Čekijos ambasadai, Lietuvos ir Čekijos draugijai, rekomenduojant G. Lukšaitei Mrázkovai ir pan. Šis festivalis nuolat sulaukia gausaus rokiškėnų dėmesio, o jo dalyvių pasveikinti kiekvienais metais atvyksta Čekijos Respublikos ambasados atstovai. Pagerbdami R. Lymano atminimą, diplomatai, Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai padeda gėlių ant muziko kapo Rokiškyje.
Su Janina Balsiene 2024 m. rugsėjo 2 d., su Gediminu Kvikliu rugsėjo 6 d. bendravo ir pagal jų atsiminimus straipsnį parengė Čekijos ir Lietuvos draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia BUKELEVIČIŪTĖ
R. Lymanas (ketvirtas iš kairės) su Rokiškio muzikos mokyklos mokiniais 1885 m. Nuotrauka iš žurnalo „Čekija-Lietuva“ 2001 Nr. 1-2, p. 45
XXV tarptautinio vargonų muzikos festivalio plakatas, 2024