Ankstyvą 2014 m. spalio 5-osios rytą VGTU mikroautobusiukas kartu su ištikimiausiais čekų kultūros gerbėjais pajudėjo iš Vilniaus. Jau penkioliktą kartą Rokiškyje per Šv. Mato atlaidus, kai švenčiama miesto diena, atidaromas ir vargonų muzikos festivalis, skirtas čia gyvenusiam ir dirbusiam žymiam čekų muzikui, pedagogui ir vargonininkui Rudolfui Lymanui atminti.
Kaip Rudolfas Lymanas atsidūrė nedideliame šiaurės Lietuvos miestelyje, kokiu būdu pakeitė jo kultūrinį veidą? XIX a. daugelio Lietuvos dvarų muzikinį gyvenimą įtakojo Europos muzikai. Taip ir Rokiškio grafai Tyzenhauzai ir Pšezdzeckiai stengėsi savo dvarus paversti ištaigingais kultūros centrais, o bažnyčias aprūpinti kvalifikuotais vargonininkais, chorais ir orkestrais. Tuo tikslu grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė Rokiškyje įkūrė vargonininkų ir giedojimo mokyklą, kuriai vadovauti 1883 m. pasikvietė ką tik muzikos mokslus baigusį vargonininką virtuozą R. Lymaną. Mokykloje įkūrė tris skyrius: orkestro, vargonų ir fortepijono, giedojimo. Nors darbo sąlygos buvo sunkios (mažos patalpos, trūko gerų instrumentų), bet mokykloje mokėsi per 40 vargonininkų, instrumentalistų ir choristų. 1885 m. Šv. Mato bažnyčioje pastatyti nauji „Walcker“ firmos vargonai, kuriuos derino ir prižiūrėjo pats mokyklos vadovas. Be praktinio muzikavimo mokykloje buvo dėstoma muzikos teorija, harmonija, solfedžio, instrumentų pažinimas ir giedojimas. Mokykla ypač suklestėjo 1887–1889 metais. Tuomet joje jau buvo pajėgus choras ir orkestras. Išmokta per 20 mišių ir daug giesmių – mokiniai giedodavo ir lietuviškai. 1887 m. choras ir orkestras atliko Jozefo Haidno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Per pamaldas R. Lymanas vargonuodavo ir grieždavo smuiku, atlikdavo J. S. Bacho, G. Palestrinos ir kitų kompozitorių kūrinius. Pats kūrė giesmes ir kitokią muziką. Vargonininkai, baigę Rokiškio muzikos mokyklą, buvo itin vertinami. Per 20 darbo metų mokykla parengė apie 200 muzikantų. Muzikos pradmenis čia gavo visas būrys būsimųjų kompozitorių, vargonininkų ir chorvedžių: Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Vladas Kaveckas (Konrado Kavecko tėvas) ir kiti. R. Lymano įdiegtas muzikavimo tradicijas tęsia Rokiškio muzikos mokykla.
1888 m. vedęs vietinę dvarininkaitę Aleksandrą Liachovičiūtę, Rudolfas Lymanas Rokiškyje susilaukė 8 vaikų (iš jų 4 mirė neužaugę) ir 14 vaikaičių. Čia Rokiškio miesto kapinėse jis ir palaidotas.
Prieš penkiolika metų tuometinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų katedros vedėjo doc. Gedimino Kviklio pastangomis didžiojo čekų muziko atminimas įamžintas jo garbei skirtu vargonų muzikos festivaliu. Tradicija prigijo, ją noriai remia ne tik garsūs Lietuvos vargonininkai, bet ir svečiai iš Prahos. Kiekvieną rudenį į tolimąjį šiaurės Lietuvos miestelį vyksta Lietuvos ir Čekijos draugijos nariai. Ir šiemet aplankę Rokiškio krašto muziejų, nusilenkę liaudies medžio drožėjo Liongino Šepkos talentui, raudono mūro Šv. Mato Evangelisto bažnyčioje klausėmės doc. G. Kviklio vargonavimo, uždegėme žvakelę ant R. Lymano kapo, pasigrožėję dailininkų ištapytomis rokiškėnų langinėmis, nusipirkę skanios rokiškėnų duonelės, vėlyvą rudens vakarą ,,sukome arklius“ Vilniaus link.
SIGITA ŠVEDIENĖ
Nuotraukose – draugijos nariai Rokiškyje.
