IŠVYKA Į ČEKIJOS BIČIULIO ALGIRDO KONČIAUS GIMTINĘ

birželio 9, 2017 Naujienos Komentarų nėra

Saulėtą birželio 3-osios rytą didelis būrys Lietuvos ir Čekijos draugijos narių išsiruošė į Žemaitiją aplankyti savo ilgamečio nario dr. Algirdo Končiaus (1915-2006) gimtinės Purvaičiuose ir taip paminėti jo gimtadienį.
Algirdas Končius gimė 1915 m. birželio 6 d. Petrograde, į kurį pedagogai tėvai Marija ir Ignas Končiai pabėgo, traukdamiesi nuo fronto. Jie grįžo į Lietuvą 1922-aisiais, jau atgavus nepriklausomybę. A. Končius mokėsi Klaipėdoje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o vėliau, šeimai persikėlus į Kauną, mokslus tęsė „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigė 1933 m. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo aukštųjų miškininkystės studijų, tad Algirdas įstojo į Alytaus miškininkystės mokyklą, o 1935 m. išvyko studijuoti į Prahą, Miško inžinierių aukštąją mokyklą prie Karolio universiteto. Čia jaunuolis aktyviai įsijungė į lietuvių draugijų Prahoje veiklą. Deja, vokiečiams okupavus Čekoslovakiją, diplomo nespėjo gauti. Tuomet A. Končius grįžo į gimtąją šalį ir dirbo keliose urėdijose, 1942 m. baigė Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą, 1949 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ūkio fakultetą. Algirdas Končius parengė ir 1949 m. apgynė diplominį darbą „Auklėjimo kirtimai Lietuvoje“, 1972 m. – disertaciją „Miškotvarka Lietuvos TSR kraštotvarkoje“, prisidėjo rengiant Lietuvos miškų kadastrą. Be žymaus įnašo į Lietuvos miškininkystę, dr. A. Končius buvo aktyvus skautas, paliko pėdsaką ir vertimų iš čekų kalbos srityje (M. Stinglo ,,Indėnai be tomahaukų“,1969; ,,Žmogėdrų salos“, 1973; S. Grošovos ,,Moteris prie vairo“, 1985; ,,Greičio bumerangas, arba automobilis ir gyvenamoji aplinka“, 1990).
Dar spalvingesnė ir Lietuvos istorijai ne mažiau reikšminga Algirdo tėvo profesoriaus Igno Končiaus asmenybė. Ignas Končius gimė 1886 m. Plungės apskrityje Purvaičių kaime, mirė 1975 m. JAV Putname. Sūnaus rūpesčiu 1996 m. jo palaikai parvežti į Tėvynę ir perlaidoti Vilniuje Rasų kapinėse. Profesorius I. Končius – garsus fizikas, etnografas, visuomenės veikėjas. Prieškaryje 1939 m. švietimo ministras I. Končių skyrė valdytoju į tuometinį Stepono Batoro universitetą, kur savo svarbiausia pareiga laikė jo sulietuvinimą. Netrukus profesorius grįžta į Kauną ir vadovauja fizikos katedrai iki pat Vytauto Didžiojo universiteto uždarymo 1943 m. Profesoriaus I. Končiaus rūpesčiu įsteigtas ne vienas muziejus, taip pat ir Kauno zoologijos sodas. 1941 m. gegužę prof. I. Končius, kaip ir nemažai kitų lietuvių inteligentų, buvo suimtas, rusų okupantų išvežtas prie Červenės (Baltarusija) sušaudyti, bet laimingo atsitiktinumo dėka jam pavyko išsigelbėti, sugrįžti į Lietuvą, o 1944 m. su dviem sūnumis pasitraukti į Vokietiją. Po karo prof. I. Končius išvyko į Bostoną (JAV), kur dirbo universiteto fizikos tyrimų laboratorijoje, buvo aktyvus Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos narys, Akademinių skautų sąjungos pirmininkas. Į pensiją profesorius išėjo 75 metų, bet ir toliau rašė. Be anksčiau išleistos monografijos ,,Žemaičių kryžiai“, parengė dar dvi etnografines knygas apie Žemaitiją. I. Končiaus vardu pavadinta Plungės r. Žlibinų pagrindinė mokykla. Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje išleistos I. Končiaus knygos: „Kelionė į Červenę ir atgal: atsiminimai“ (1993), „Žemaičio šnekos“ (1996), „Mano eitasis kelias: atsiminimai“ (2001-2006, d. 1-2). Sūnaus Algirdo rūpesčiu Žemaičių dailės muziejui Plungėje buvo perduotas tėvo – etnografo, fiziko, profesoriaus I. Končiaus ir jo šeimos per tris tūkstančius vienetų archyvas: asmeniniai laiškai, užrašai, rankraščiai, unikalūs miniatiūriniai drožiniai ir kt.
Abi šios šviesios asmenybės buvo prisimintos birželio 3 d. Končių sodyboje Purvaičiuose, kur Lietuvos ir Čekijos draugijos narius, vadovaujamus buvusio draugijos pirmininko prof. Alberto Gursko ir dabartinio pirmininko prof. Algirdo Vaclovo Valiulio, pasitiko Žlibinų seniūnė Sigutė Žemaitienė. Ji skambia žemaitiška tarme papasakojo apie išsaugotą senąją garsios giminės sodybą. Senųjų dainų atlikėjai pasveikino svečius gražia sutartine. Kaimo bendruomenės nariai pasidžiaugė sodybą paveldėjusio vaikaičio Gintaro ir jo žmonos Virginijos Končių mecenatyste. Atstatytą sodybą jie atvėrė kaimo jaunuomenei. Čia, tęsiant giminės tradiciją, vyksta skautų stovyklos, kaimo vaikams organizuojamos dailės mokyklėlės, kurioms vadovauja Lietuvos ir Čekijos draugijos narys garsus šalies grafikas prof. A. Gurskas, statomi spektakliai, kaimo žmonės čia susirenka švenčių metu. Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas prof. A. V. Valiulis trumpai apžvelgė ilgamečio draugijos nario dr. A. Končiaus biografiją, pasidžiaugė Purvaičiuose išsaugota Končių giminės dvasia. Dr. Janina Balsienė, daug metų dirbusi Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, prisiminė dr. A. Končių jo artėjančio gimtadienio proga kaip išskirtinės inteligencijos žmogų, intelektualą ir mokslininką. Žlibinų seniūnijos bendruomenę labai sudomino ir draugijos nario akademiko prof. Gyčio Juškos apmąstymai apie šiuolaikinius pasiekimus fizikoje, mokslines keliones į tolimuosius kraštus, sportą.
Pakeliui į Purvaičius sustojome Telšiuose, susitikome su Telšių fakulteto profesoriais Romualdu ir Zita Inčirauskais. Šeimininkai pristatė savo ir studentų darbus, kuriais išpuošti Telšiai prieš kelerius metus buvo pripažinti Lietuvos kultūros sostine. Didesnių ir mažesnių formų skulptūros, juvelyrikos darbai lydėjo keliautojus nuo Turgaus aikštės Respublikos gatve einant pro Žemaičių sieną (antrąją po Didžiosios kinų sienos), vaizdinga Masčio ežero krantine iki pat įspūdingųjų katedros durų. Draugijos nariai pritarė prof. R. Inčirausko nuomonei, kad meno kūriniai, esantys šalia, auklėja, šviesina, taurina žmogų. Tai ne vienas esame patyrę lankydamiesi mums draugiškoje ir taip mieloje Prahoje.

Petras Algis MIKŠA

Giedriaus BLAGNIO, Danguolės REVUTIENĖS, Juditos ŠLIUOŽIENĖS ir Algirdo Vaclovo VALIULIO nuotraukos

Telše_17_grupinis miske ans klausyt troboje ans pirm087 lauke

Rašyti komentarą